Judėjimai ir jėgos mechanika konspektas


Kūnų laisvasis kritimas. Kūno , mesto kampu į horizontą , judėjimas. Kūno greitis bet kuriame trajektorijos taške. Pirmasis Niutono dėsnis. Antrasis Niutono dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Laisvojo kitimo pagreitis nuo kūno masės nepriklauso. Pirmasis kosminis greitis Kūno ant nuožulniosios plokštumos pusiausvyros sąlyga Paskalio dėsnis. Molekulinė fizika brauno judėjimas –. Šiluminis judėjimas –. Molekulės atomai vienas kitą veikia traukos ir stūmos jėgomis , kurios priklauso nuo molekules skiriančio atstumo. Idealiosios dujos –. Izoterminis vyksmas Izohorinis vyksmas Izobarinis vyksmas Idealiųjų dujų vidinė energija Šilumos perdavimo būdai Šiluminis laidumas –. Pirmasis termodinamikos dėsnis Dujų atliekamas darbas Pirmo termodinamikos dėsnio taikymas izoprocesams. Adiabatinis vyksmas –. Šiluminės mašinos –. Antrasis termodinamikos dėnis. Medžiagų agregatinės būsenos. Kristalizacija , arba kietėjimas. Medžagų lydymosi ir kristalizacijos temperatūros sutampa. Kiek energijos suvartojama kūnui įšlydyti , tiek jos išskiriama kūnui kristalizuojantis. Kol kūnas lydosi ar kristalizuoja , jo temperatūra nekinta. Absoliutinis pailgėjimas Mechaninis įtempis Huko dėsnis tampriajai deformacijai Tampros modulio matavimo vienetas – paskalis. Skysčio paviršinė įtemtis Garavimas –. Bangos ir svyravimai banga. Mechaninė banga jos sklidimo kryptimi perneša energiją. Bangos frontas –. Garso bangos yra išilginės. Virpantys kūnai sukelia garsą. Elektros krūvio ir srovės stiprio harmoniniai virpesiai. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiais. Kintamoji elektros srovė. Kintama srove – kinta stipris ir kryptis.


Poslinkis – atkarpa, jungianti kūno nueito kelio pradinį ir galutinį taškus bei nurodanti šio judėjimo kryptį. (Vektorinis dydis).

Tolyginiu vadinamas judėjimas, kai per lygius laiko tarpus kūnas pasislenka vienodai.( v=const.)

Tolygiai kintamu vadinamas judėjimas, kai per lygius laiko tarpus kūno greitis pakinta vienodu didumu. Skirstomas į tolygiai greitėjanti ir tolygiai lėtėjantį.

Tolygiai greitėjančio judėjimo pagreičio ir greičio vektorių kryptys sutampa, o tolygiai lėtėjančio priešingos.

Kai reikia nustatyti kūno padėtį erdvėje arba rasti jo galinę koordinatę, naudojama vadinamoji pagrindinė kinematikos lygtis:

Kūnas inercinėje atskaitos sistemoje išlaiko rimtį arba juda tolygiai ir tiesiai, jei neveikia jo kiti kūnai arba jų poveikis kompensuojasi

Kūną veikiančių jėgų atstojamoji lygi to kūno masės ir pagreičio sandaugai.

Kūnai veikia vienas kitą tokio pat didumo, bet priešingų kryčių jėgomis.

Huko dėsnis. Tamprios deformacijos metu atsirandanti jėga yra tiesiog proporcinga kūno pailgėjimui.

Kūno svoris – jėga, kuria kūnas, traukiamas Žemės, veikia atramą arba pakabą.

Rezonansas – tai reiškinys, kai sistemos savasis dažnis sutampa su ją veikiančios išorinės jėgos dažniu.

Molekulės (atomai) vienas kitą veikia traukos ir stūmos jėgomis, kurios priklauso nuo molekules skiriančio atstumo.

Idealiosios dujos – dujos, kurių molekulės taip nutolusios viena nuo kitos, kad tarpusavyje nesąveikauja ir juda kaip maži tamprūs rutuliukai, o susidūrusios atšoka neprarasdamos energijos.

Kai bangų eigos skirtumas yra sveikas pusbangių skaičius(lyginis), tai bangos viena kita stiprina. (INTERFERENCIJOS MAX.)

Nepriklausomai nuo to, ar teka kintama, ar nuolatinė srovė, laidininkas įšyla. Srovės stiprio ar įtampos vertė, kuriai esant tame pačiame laidininke, per tą patį laiką išsiskiria tiek pat šilumos, vadinama efektine

Elektromagnetinės bangos – tai skersinės bangos, kurias sudaro vienas su kitu susiję kintamieji elektrinis ir magnetinis laukai, sklindantys erdvėje baigtiniu greičiu.

Žemojo dažnio bangos, radijo bangos, mikro bangos, infraraudonoji spinduliuotė, regimoji spinduliuotė, ultravioletinė spinduliuotė, rentgeno spinduliuotė, gama spinduliuotė.

Srovė, kurios kryptis ir stipris laikui bėgant nekinta, vadinama nuolatine. Ji teka tik uždara grandine.

Grandinės dalimi tekančios elektros srovės stipris yra tiesiog proporcingas įtampai tarp grandinės galų ir atvirkščiai proporcingas tos grandinės dalies varžai:

Elektrolitui tirpstant skystyje, jo molekulės suskyla į teigiamuosius ir neigiamuosius jonus – katijonus bei anijonus. (šis procesas vadinamas elektrolitine disocijacija).

Įmerkus į tokį elektrolito tirpalą porą elektrodų ir sukūrus tarp jų elektrinį lauką, katijonai imą judėti katodo (neigiamo elektrodo) link, o anijonai – anodo (teigiamojo elektrodo) link ir taip sudaro elektros srovę.

Vykstant elektrolizei , ant neigiamo elektrodo (katodo), nusėda teigiamieji jonai, ant teigiamo (anodo) – neigiamieji

Šviesos diodas - diodas, kurio elektrinė varža didesnė už įprasto, todėl vietoj šilumos jis spinduliuoja šviesą.

Magnetinis laukas – aplinka, kurioje veikia magnetinės jėgos. Tekėdama laidininku, elektros srovė apie jį sukuria magnetinį lauką.

Magnetinio lauko linijų kryptis tiesiam laidininkui nustatoma pagal dešinės rankos taisyklę: dešine ranka apimame laidininką taip, kad nykštys rodytų srovės kryptį, o keturi sulenkti pirštai rodytų magnetinių linijų kryptį. (Keturi sulenkti pirštai šiaurę).

Ritėje ši taisyklė taikoma atvirkščiai: keturi sulenkti prištai rodo srovės kryptį, nykštys magnetinio lauko kryptį.

  • Fizika Konspektas
  • Microsoft Word 36 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (3083 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Paulius
  • Judėjimai ir jėgos mechanika konspektas
    10 - 1 balsai (-ų)
Judėjimai ir jėgos mechanika konspektas . (2017 m. Gruodžio 14 d.). https://www.mokslobaze.lt/judejimai-ir-jegos-mechanika-konspektas.html Peržiūrėta 2018 m. Vasario 26 d. 06:01
×