Jūrinės laivybos keliamų aplinkosauginių problemų ekosistemai vertinimas


Įvadas. Jūrų transporto poveikis jūrinei aplinkai. Laivų avarijos. Atliekų išmetimas iš laivų. Balasto vanduo. Jūrų transporto poveikis aplinkai. Oro tarša iš laivų. Jūrų eutrofikacija. Jūrų transporto poveikio mažinimo priemonės. Išvados. Literatūra. Priedai.


Tyrimo problemos aktualumas. Žmonija kasdien kuria naujas technologijas, siekdama geresnio, patogesnio gyvenimo. Didėjant gyvenimo tempui, žmonės mąsto, kaip būtų galima geriau išnaudoti turimą laiką, palengvinti buities darbus.

Daugiau kaip 80 proc. pasaulio prekybos vyksta jūra. Jūrų transportas tebėra tarptautinės prekybos pamatas. ES, kuri pasaulyje yra svarbiausia eksportuotoja ir antra pagal dydį importuotoja, laivyba teikia susisiekimo paslaugas tarp Europos ir kitų pasaulio šalių ir tarp visų pasaulio regionų trečiųjų šalių. Apskaičiuota, kad Europos vandens sektoriuje tiesiogiai dirba daugiau nei trys milijonai žmonių, kurių sukuriama apyvarta siekia apie 200 mlrd. EUR, o pridėtinė vertė – apie 100 mlrd. EUR.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, internetinių duomenų bazių analizė.

Darbo struktūra. Darbą sudaro 3 dalys. 1-oje dalyje analizuojami jūrų transporto poveikiai jūrinei aplinkai. 2-oje dalyje analizuojami jūrų transporto poveikiai aplinkai. 3-oje dalyje nustatomi metodai, mažinantys jūrų transporto keliamas problemas.

Vandenynai, jūros yra gyvūnų namai. Kasmet vanduo yra teršiamas šiukšlėmis, nutekamaisiais vandenimis, kuriuose ištirpusios cheminės medžiagos. Bet didžiausią pavojų vandenynams ir jūroms kelia laivų avarijos, kai išsilieja nafta ar kitos plukdomos medžiagos (Jonkus, 2006). Daugelį dešimtmečių Europos pakrantės patyrė niokojamą taršos poveikį, kai iš laivų atsitiktinai ar tyčia išsiliedavo ar būdavo išliejama naftos produktų. Daug dažniau gabenami pavojingi kroviniai, nuolat daugėja juos gabenančių laivų, didėja ir jų dydis. Be to, kasmet ES vandenyse įvyksta šimtai mažesnių laivų avarijų ir nelaimingų atsitikimų.

Nafta užlieja nemažus vandenynų plotus, o jų išvalymas užtrunka nemažai laiko. Todėl dėl šių priežasčių, sutrinka ir vandens gyvūnų gyvenimas. Gyvūnai žūsta, sutrinka augalija, o svarbiausi yra dumblai. Jie pagamina daug deguonies ir tai yra pirminė gyvūnų maisto grandis (Kniežaitė, 2008).

Dažniausiai taip nutinka pusiau uždarose jūrų teritorijose, pavyzdžiui, Baltijos, Viduržemio ir Juodosios jūrų regionuose (EMSA, 2009).

Balasto vanduo naudojamas laivo stovumui ir stabilumui palaikyti. Balasto vandeniui laivuose yra skirti specialūs tankai. Balasto vanduo imamas uosto akvatorijoje arba šalia jos, jei krovinių triumas yra tuščias. Balasto vanduo išleidžiamas uosto akvatorijoje arba šalia jos, kai krovinys kraunamas.

  • Microsoft Word 341 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2047 žodžiai)
  • Kolegija
  • Domantas
  • Jūrinės laivybos keliamų aplinkosauginių problemų ekosistemai vertinimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Jūrinės laivybos keliamų aplinkosauginių problemų ekosistemai vertinimas. (2018 m. Gruodžio 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/jurines-laivybos-keliamu-aplinkosauginiu-problemu-ekosistemai-vertinimas.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 21 d. 09:01
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema