Jūrų geologijos konspektai


Nuosėdinės medžiagos srautus. Sedimentacinę aplinką veikiantys veiksniai. Pagal sedimentacinę aplinką išskiriamos dugno gylių zonos. Sedimentacinių aplinkų zoniškumas. Terigeninės litogeninės nuosėdos. Biogeninės karbonatinės nuosėdos. Biogeninės silicinės nuosėdos. Chemogeninės autigeninės nuosėdos.


Ekosistemų evoliucijos ypatybėmis. Po kiekvieno tokio išmirimo gyvūnų įvairovė atsistatydavo per kelis ar kelioliką milijonų metų , bet jau kitokios sudėties.

Jūrų geologija - tai mokslas apie Žemės plutos sudėtį ir jos raidą po jūromis ir vandenynais.

Nuotolinių tyrimų metodai – laivai turintys aparatūrą, prietaisus, kurie gauna informacija apie vandenyno struktūrą, sudėtį ir jame vykstančius procesus.

Geologiniai metodai – Dugno nuosėdų ir uolienų sudėties , pasiskirstymo nustatymas, nuosėdinės medžiagos,esančios vadnens storymėje analizė. 1. Nuosėdinės medžiagos, esančios vadnens storymėje, gavimo būdai; 2. Dugno nuosėdų ir uolienų mėginių paėmimas; 3. Vandenynų ir jūrų dugno gręžimas ir kerno pakėlimas.

Gilusis vandenynų dugno gręžimas – darbai vykdomi naudojant specialias plaukiojančias bei stacionarias platformas ir laivus su gręžimo bokštais , o žiemos metu arba Arkties vandenyne gręžimą galima atlikti nuo ledo.

Geofiziniai metodai-naudojami metodai, kurie remiasi fizinėmis vandens ir dugno nuosėdinių sluoksnių bei uolienų savybėmis. Iš šių objektų reakcijos į kitų fizinių šaltinių poveikį sprendžiama apie dugno struktūrą, formą,sudėtį nei kitus parametrus. Echolotavimas – naudojantis akustiniais signalais. Jie siunčiami iš laivo , atsispindėję nuo dugno paviršiaus, registruojami laive esančiais hidrofonais. Seisminiai akustiniai tyrimai – pagrįsti atsispindėjusių ir lūžusių akustinių bangų registravimu, naudojami dugno nuosėdoms ir giluminiams žemes plutos sluoksniams apibūdinti. Geomagnetiniai tyrimai – matuojamas žemes magnetinis laukas. Magnetinių laukų tyrimas suteikia informacijos apie feromagnetikų išsidėstymą uolienuose ir liekamąjį uolienų įmagnėtėjimą, kuris susidarė formavimosi metu. Tai padeda nustatyti geomagnetinių polių padėtį, jų judėjimo kryptis ir atkurti geologinėje praeityje buvusių kontinentų ir vandenynų padėtį.

Povandeniniai moksliniai tyrimai- pilotuojamais aparatais, galima vykdyti labai įvairius geologinius darbus.

Kietąją dalį apjuosia dvi sferos: atmosfera ir hidrosfera, nuosekliai pereinanti į kosminę erdvę.

Žemės pluta – viršutinė kieta planetos dalis. Ji sudaryta iš lengvai besilydančių silikatų, kurių sudėtyje didžiausia deguonies 49%, silicio 26%, aliuminio 7% koncentracija, po keletą procentų tenka Fe, Ca, Na, K, Mg. Plutos storio vidurkis yra 33 km (nuo 5 iki 40km), tankis lygus 2,8 g/cm3. Viršutinį sluoksnį sudaro nuosėdinės kilmės uolienos, po kuriomis giliau slūgso granitinės – metamorfinės ir bazaltinės.

Mantiją – kurią nuo plutos skiria ryškus fiziniių parametrų pasikeitimas, vadinamas Mocho paviršiumi, sudaro skirtingos cheminės sudėties uolienos; jų tankio vidurkis 3,2 – 3,4 g/cm3 viršutiniame mantijos sluoksnyje. Tai ultrabazinės uolienos – granatiniai peridotitai, serpentinitai, lercolitai. Manoma, kad mantiją sudarančios uolienos ir gilesniuose sluoksniuose iš esmės yra tos pačios cheminės sudėties, o registruojami padidėję seisminių bangų greičiai parodo tik fazinius medžiagos pokyčius.

Viršutinis mantijos sluoksnis ( maždaug nuo 100 iki 300 km), kuriame santykinai mažesni seisminių bangų sklidimo greičiai (iki 4,6 km/s) ir klampumas, vadinamas astenosfera. Virš jos esanti mantijos dalis ir pluta kartu sudaro litosferą. Tai Pasaulinio vandenyno fundamentas, kurio struktūrą globaliu mastu kaip tik ir formuoja astenosferoje veikiantys energijos srautai.

  • Microsoft Word 136 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (3087 žodžiai)
  • Universitetas
  • Gu
  • Jūrų geologijos konspektai
    10 - 1 balsai (-ų)
Jūrų geologijos konspektai. (2019 m. Birželio 18 d.). https://www.mokslobaze.lt/juru-geologijos-konspektai.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 21 d. 08:11
×
Namų darbų pagalba 24/7