Jutikliai (2)


Mechatroninių sistemų būsenos koordinatės ir jų matavimas. Jėga , greitis ir padėtis. Variklio kuriamos jėgos ir sukimo momento matavimas. Pneumatinių ir hidraulinių vykdymo įtaisų kuriamos jėgos matavimas. Analoginiai poslinkio jutikliai. Skaitmeniniai poslinkio matavimo įtaisai. Signalo sklidimo trukmės matavimu pagrįsti atstumo matavimo įtaisai. Ultragarsiniai atstumo matuokliai. Magnetostrikciniai atstumo matuokliai. Pagrindiniai optinių jutiklių tipai. Optinių jutiklių konstrukcija. Optinių jutiklių veikimo principas. Difuzinis optinis jutiklis. Atspindžio optinis jutiklis. Šviesos barjero optinis jutiklis. Optinio barjero jutiklio privalumai. Optinių priartėjimo jutiklių taikymo sritys. Indukciniai priartėjimo jutikliai.


Valdomumas - esminis mechatroninių sistemų bruožas. Gamybinių procesų metu kinta darbo uždaviniai, keičiasi aplinkos sąlygos, pastovia išlieka tik viena sąlyga – garantuoti tinkamą procesų kokybę, optimaliai naudojant energetinius ir materialinius resursus. Tą galima pasiekti tik esant galimybei dinamiškai valdyti mechatroninės sistemos energijos srautus, t. y. juos naudoti optimaliai pagal proceso reikmes.

šiam metodui realizuoti reikalinga sudėtinga kontaktinė (žiedų-šepečių) signalų perdavimo sistema, mažinanti tokio metodo patikimumą. Bekontaktė impulsinė momento matavimo sistema pavaizduota 2.4 b paveiksle. Ją sudaro du dantyti diskai pritvirtinti prie sukamosios veleno dalies galų ir impulsų formuotuvai, velenui sukantis generuojantys elektrinius impulsus. Jei velenas neapkrautas abiejų impulsų formuotuvų generuojamų impulsų serijos savo faze sutampa. Apkraunant veleną, jis deformuojasi ir su vedamąja veleno dalimi susieto impulsų generatoriaus impulsai pradeda atsilikti faze nuo su vedančiuoju velenu susietų impulsų serijos. Matuojant šį fazinį kampą galima spręsti apie velenu perduodamą sukimo momentą. Panašiai veikia ir indukcinis sukimo momento matuoklis, kurį sudaro specialiai apdorotas velenas, ant kurio valcavimo ar kitokiu būdu suformuojami du spiraliniai krumpliai ar grioveliai. Ši veleno dalis yra patalpinta specialioje matavimo ritėje , kurią sudaro dvi poros žadinimo ir matavimo apvijų. Velenui sukantis matavimo apvijose generuojama periodinės įtampos, besiskiriančios faziniu kampu, proporcingu perduodamam sukimo momentui.

Mechaninį objektą veikiančios jėgos ar sukimo momento matavimą galima pakeisti variklio ar kitokio vykdymo įtaiso kuriamos jėgos ar sukimo momento matavimu. Tokiu atveju galima taikyti netiesioginius matavimo metodus – kai variklio įmagnetinimo srautas pastovus, galima matuoti variklio momentą kuriančią srovę, hidraulinėje ir pneumatinėje sistemoje galima matuoti cilindro darbo kameros slėgį ir pan.

grandinėse, pasitelkus tam srovės transformatorius. Matuojant srovę nuolatinės srovės variklių inkaro grandinėse ši problema sprendžiama į grandinę įjungus mažos varžos etaloninį rezistorių (šuntą) arba pasitelkus Holo jutiklius. Pirmuoju atveju matuojamas įtampos kritimas šunto varžoje, antruoju – Holo elemento išėjimo įtampa. Pirmuoju atveju reikalingos papildomos galvaninio atskyrimo priemonės, pavyzdžiui, paremtos moduliacijos demoduliacijos principu.

1,602x10-19 kulono; n - tūrinis krūvininkų tankis; d – Holo jutiklio storis.

Visiškai tą patį galima pasakyti ir apie hidraulinių vykdymo įtaisų netiesioginį kuriamos jėgos matavimą. Ir čia norint išmatuoti statinę cilindro kuriamą jėgą užtenka matuoti slėgį cilindro darbo kameroje, o jei norima valdyti jėgą dinamikoje reikia kontroliuoti slėgį abiejose cilindro kamerose. Skirtumas tik tas, kad hidraulinėje sistemoje darbo slėgiai dešimtis kartų didesni už pneumatinių sistemų darbo slėgius.

bdiapazone kokybę naudojama varinio kolektoriaus ir sidabro-grafito šepečių pora. Tačiau kietesni šepečiai sparčiau griaužia kolektoriaus plokšteles, ir tachogeneratoriaus darbo amžius

Nežiūrint visų priemonių, tachogeneratoriaus išėjimo įtampa visuomet turi didesnes ar mažesnes pulsacijas, kurias sukelia kolektoriaus-šepečių kontakto nestabilumas ar blogas tachogeneratoriaus – matuojamojo objekto sujungimas. Tai matyti iš 2.10 paveiksle pateiktų tachogeneratoriaus išėjimo įtampos oscilogramų. Viršutinėje oscilogramoje matyti kolektoriaus šepečių kontakto sukeltos aukšto dažnio įtampos pulsacijos užsidėjusios ant nuolatinės įtampos dedamosios, proporcingos matuojamojo objekto sukimosi greičiui. Žemutinėje oscilogramoje papildomai išryškėja periodinė pulsacijų dedamoji, atsiradusi dėl blogo mechaninio sujungimo (neašiškumas). Ši pulsacijų dedamoji gali būti pašalinta tik tiksliai suderinus mechaninius ryšius.

  • Microsoft Word 2551 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (7839 žodžiai)
  • Universitetas
  • Donatas
  • Jutikliai (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Jutikliai (2). (2018 m. Sausio 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/jutikliai-2.html Peržiūrėta 2018 m. Rugsėjo 21 d. 16:59
×