Kailinė žvėrininkystė, kailiniai žvėreliai


Kailinė žvėrininkystė, kailiniai žvėreliai. Kas yra kailiniai gyvūnai ir kokia yra jų paskirtis/kaip jie yra panaudojami? Triušiai. Žolėdžiai kailiniai žvėreliai. Mityba. Ligos. Produkcija. Nutrijos. Šinšilos. Audinės.


Belgijos milžinai, Vokietijos dėmėtieji milžinai, Prancūzijos avinai, Burgundijos, Vienos mėlynieji, Havana ir kt.

4) Kiškiai – Lepus, o triušiai įvairioms gentims, tačiau tik ne Lepus.

Fizinė charakteristika (pvz.: patinų/patelių - kūno ilgis, svoris, kailis ir jo spalvos, struktūra ir t.t.)

Fiziologiniai vertinimo kriterijai (pulsas, kvėpavimas, kūno temp., gyvenimo trukmė laisvėje/nelaisvėje ir t.t.)

Nutrija yra prisitaikius plaukiot, taigi gyvena šalia neužšąlančių vandens tvenkinių. Aktyvi naktimis. Stato namus iš vandens augalų, taip pat prisitaikius kasti urvus.

Rujos trukmė apie 3 dienas. Būna kas 1,5 – 4 mėn.

Jaunikliai gimsta matantys, su dantimis, pirminiu kailiuku. Po 5 dienų pradeda valgyti maistą. Nuo mamos atsikabina po 50 dienų, kai pradeda sveri 200-250g.

Kūno ilgis: Kanadinė audinė - 34-45 cm. ; Europinė audinė 37- 43cm.

Gyvenimo trukmė : laisvėje 8-10 metų, nelaisvėje iki 15-18 metų.

Aktyvi tamsiuoju paros metu. Didžiąją laiko dalį praleidžia sausumoje ieškodama maisto. Gerai plaukia. Urvus kasa labiau prie vandens telkinių.

Maitinasi beveik visais smulkiais gyvūnais,kurie gyvena vandens telkiniuose ar prie jų. Racioną sudaro vandens žiurkės, pelės, graužikai, žuvys, varliagyviai, vėžiai, vandens vabzdžiai ir moliuskai. Maisto trūkumo metu gaudo paukščius. Labiau mėgsta šviežią grobį, pasodintos į lauko narvelį, badauja 3-4 dienas.

Plazmocitozė – apetito stoka, kraujavimas iš burnos ir nosies. Labai daug geria vandens, nejuda, kamuoja spazmai

Aleutijos audinių liga – užsikrečiama lytiniu būdu. Pasireiškia per bendrą silpnumą, apetito nebuvimą, atsiranda kraujo opos ant lūpų, dantenų, prasideda anemija.

Dažniausiai gimsta 4 ar 5, bet gali būti ir 12. Gimsta akli, praregi po dviejų savaičių. Būdami mėnesio amžiaus išlenda iš olos. Motina maitina maždaug pusantro mėnesio, būdami 6 mėnesių, sveria beveik tiek pat kiek tėvai, patys medžioja.

Pasiutligė – daug seilių išskyrimo, apatinės žandikaulio dalies paralyžius, vėliau galinių galūnių o galiausiai ir viso kūno.

Svoris: 1-1,5kg ; naminis šeškas : patelės 0,3- 1,1 kg , patinai 0,9 – 2,7 kg.

Medžioja naktimis, yra prisirišę prie savo buveinės. Nemėgsta atvirų vietovių.urvų nekasa, o užima kitų gyvūnų iškastus.

Mitybos pagrindą sudaro mažieji graužikai : pelės, žiurkėnai, vandens žiurkės, kurmiai. Taip pat varlės, vabalai, gyvatės, žuvys, driežai.

Maras - pakilusi temperatūra, pulingos išskyros iš nosies, paraudimas aplink akis, išandės, nosies, apetito stoka, vėmimas, viduriavimas, kūno masės netekimas.

Aleutijos liga – pažeidžiamas imunitetas. Karščiavimas, kūno masės netekimas, troškulys, anemija, viduriavimas, apatija, bejėgiškumas, silpnumas.

Meškėnai yra vienišiai. Suaugę patinai žiemą praleidžia pasislėpę urve, o šeimos žiemą praleidžia kartu. Medžioja naktį.

Maras – prasideda nuo kvėpavimo takų uždegimo, atsiranda pulingos išskyros iš nosies, akių, kosulys. Gali išsivystyti pneumonija.

  • Microsoft Word 39 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3583 žodžiai)
  • Kolegija
  • Karina
  • Kailinė žvėrininkystė, kailiniai žvėreliai
    10 - 2 balsai (-ų)
Kailinė žvėrininkystė, kailiniai žvėreliai . (2019 m. Spalio 22 d.). https://www.mokslobaze.lt/kailine-zverininkyste-kailiniai-zvereliai.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 21 d. 05:37
×
Namų darbų pagalba 24/7