Kaip ekspresionizmo estetika atsiskleidžia operose R. Štrauso Salomė ir Bergo Vocekas


Kaip ekspresionizmo estetika atsiskleidžia operose R. Štrauso Salomė ir Bergo Vocekas.


1920m. Albanas Bergas sukūrė vieną ryškiausių to meto ekspresionistinių operų „Vocekas“. Jis sukūrė ir trijų veiksmų operos libretą, pasinaudodamas nebaigtos Georgo Biuchnerio dramos fragmentais. Operos muzika labai išraiškinga ir įtaigi, pasakojimas glaustas ir tikslus, todėl siužetą lengva sekti. Veikėjų paveikslai ryškūs ir psichologiški, atskleistos jų ydos ir sudėtingi charakteriai. Orkestras yra tarsi terpė, kurioje siužeto įvykiai ne tik atsispindi, bet ir savaip išpranašaujami – tai, ko nepasako personažai, lengvai nujaučiama iš orkestrinės muzikos. Bergas pasinaudojo operoms neįprastu būdu: 15 operos scenų jis kūrė kaip 15 įvairių formų instrumentinių kūrinių. Pirma scena yra siuita, antra – rapsodija, trečia – maršas ir lopšinė.

  • Microsoft Word 12 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 1 puslapis (465 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Raimondas
  • Kaip ekspresionizmo estetika atsiskleidžia operose R. Štrauso Salomė ir Bergo Vocekas
    10 - 3 balsai (-ų)
Kaip ekspresionizmo estetika atsiskleidžia operose R. Štrauso Salomė ir Bergo Vocekas. (2017 m. Lapkričio 21 d.). https://www.mokslobaze.lt/kaip-ekspresionizmo-estetika-atsiskleidzia-operose-r-strauso-salome-ir-bergo-vocekas.html Peržiūrėta 2019 m. Birželio 27 d. 12:05
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema