Kaip meilė vaizduojama Lietuvių literatūroje

Meilė yra labai svarbus jausmas. Tikriausiai be jos mes neįsivaizduotųme tokių dalykų kaip filmai ar spektakliai. Ne išimtis ir lietuviška literatūra, tačiau meilė mūsų kalbos kūriniuose vaizduojama santūriau nei kitų tautų veikaluose. Šis jausmas lietuvių literatūroje dažniausiai pasireiškia kaip meilė tėvynei arba kitam žmogui. Ji neaplenkė ir tokių žmonių, daug ką idėjusių į lietuvių literatūros indėlį, kaip Salomėja Nėris arba Ignas Šeinius.

Salomėja Nėris – visiems žinoma poetė, meilė jos kūriniuose yra emocionali, bet dažnai hiperbolizuojama. Tikriausiai ne kiekvienas pastebėtų rašytojos išgyvenimus jos poezijoje, tačiau jausmus išduoda jos parašyti laiškai. Nėris rašė: „Mes dviese būsim baltoj viršūnėj. Veltui tada grasins sugniaužtos kumštys iš pakalnės!“. Tokius ir panašius vaizdingus žodžius ji rašo laiškuose savo mylimąjam. Poetė suvokė jausmą kaip likimo siųstą išgyvenimą.