Kalakutienos sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė


Įvadas. Kokybinė ir kiekybinė kalaukutienos sudėtis. Kalakutienos sudėties maisto medžiagų analizė. Kalakutienos komponentų pokyčiai laikymo metu. Išvados. Informacijos šaltinių ir mokslinės literatūros sąrašas.


Mėsa - tai vienas iš vertingiausių maisto produktų. Mūsų mityboje, tai pagrindinis baltymų šaltinis, taučiau ji žmogaus organimą aprūpina ir kitomis, ne ką mažiau svarbiomis maisto medžiagomis, tokiomis kaip: riebalai, aminorūgštys, vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai. Mėsa taip pat gerai virškinama bei pasisavinama. Vartotojai labiausiai vertina neriebia, sultinga, aukštos biologinės vertės ir geros prekinės išvaizdos mėsa (Jukna 2004) , viena iš tokių - kalakutiena.

Darbo tema Kalakutienos sudėties , savybių kitimo ir vertės analizė.

Temos aktuolumas padeda labiau įsigilinti į kalakutienos sudėtį, jos maistinę verę, savybes.

Aprašyti galimus kalakutienos komponentų pokyčius laikymo metu, vertinant teigiamas ir neigiamas produkto kitimo pasekmes vartotojui;

Įvertinti atskirų kalakutienos komponentų naudą ar žalą, pagrindžiant savo nuomonę.

Pirmoje darbo dalyje tikslinga aptarti kalakutienos kokybinę bei kiekybinę sudėtį. Kalakutai Lietuvoje pradėti auginti dar XVIIIa. viduryje, tad jau ne vieną šimtmetį jie puošia lietuvių stalą, tačiau kyla vis daugiau klausimų ir ne visi žino apie tai ką ši mėsa turi naudingo.

Pirmoje, antroje ir trečioje lėntelėse pateikia 100g kalakutienos krutinėsės maistinė vertė. Jos energinė vertrė: 509,99 kj, 121,61 kcal

Kalakutiena turi daug vertingų ir naudingų maisto medžiagų. Tad šioje dalyje kiekvieną iš jų išanalizuosime, bei aptarsime jų naudą.

Cinko (Zn) reikšmė organizme yra labai svarbi. Jo žmogaus organizme paprastai yra nuo 2 iki 4 g. Daugiausia aptinkama kauluose ir raumenyse, taip pat radnama kepenyse, inkstuose, odoje, prostatoje, odoje, akyse, širdyje bei smegenyse. Normali cinko koncentracija kraujyje svyruoja nuo 12–16 μmol/l iki 9–17 μmol/l . Cinko paros norma suaugusiam žmogui svyruoja nuo 2 iki 13mg, nesčiosioms bei maitinantčioms jo reikia kiek daugiau apie 15mg. Tačiau šio metalo organizmas pasisavina tik apie 30%. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nustatyta, kad cinko rekomenduojama paros dozė suaugusiems vyrams yra 9,4 mg, o moterims - 6,5mg. Cinkas padeda palaikyti imuninę funkcija, formuotis skeletui, padeda atsinaujinti ląstelėms, svarbus augimo bei brendimo procese, baltymų ir DNR sintezei, būtinas normaliai lytinių liaukų veiklai, taip pat dalyvauja virškinimo procese, bei daugelyje kitų veiklų. Jo randama mėsoje, vėžegyvuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), sūryje, kruopose, pupose, riešutuose, arbatoje, kiaušiniuose, kakavoje.

mėsoje ir t.t.). Tačiau pervartoti jo taip pat negalima, kadangi esant per dideliam kiekiui organizme, fosforas trugdo pasisavinti kalcį, kuris mūsų organizmui yra labai svarbus.[3,5]

Geležis (Fe)- mikroelementas, sudedamoji kraujo dalis. Ji padeda susidaryti kraujo kūneliams. Organizme ji yra eritrocitų ir hemoglobino sudetyje, o kita geležies dalis yra mioglobino sudetyje (baltymo kuris yra ramenyse). 70% geležies yra hemoglobine, kuris perneša deguonį iš palučių į audinius, nepanaudota dalis kaupiama feritino pavidalu, kuris kaupiamas kepenyse, kaulų čiuluose, limfinėje sistemoje, raumenyse. Atsargose esanti geležis sudaro apie 25% visos organizme esančios geležies (3pav). Nepakankamą kiekį Fe organizme gali sukelti kraujavimas, badavimas ir mažas geležies kiekis maiste. Nepakankamas kiekis geležies sukelia anemiją (Crichton, 2009, Naigamwalla et al., 2012). Tad geležis yra būtina medžiaga visiems gyviems organizmas (išskyrus kai kurias bakterijas), ji dalyvauja kvėpavimo ir kraujo pakrovimo deguonimi procesuose, transportuoja deguonį iš plaučių į kraują, dalyvauja kraujodaros procesuose (Kiudelienė, 2009). Žmogaus organizme yra apie 4 gramus šio metalo. Pagrindinis geležies šaltinis yra mėsa iš kurios pasisavinama 30%, tačiau jo yra ir augaliniuose produktuose (10%): pupelėse, žirniuose, kiaušinio trynyje, lapinėse daržovėse, grybuose, dilgelių lapuose, bruknių ir spanguolių uogose. Geležis gali sukelti ir labai didelių nemalonumų, organizme gali susidaryti jos pertiklius kuris vadinamas - hemocgrematozė. Kurios pasekmės gali būti ned gi mirtinos. Tačiau šis perteklius arba hemochromatozė gali būti pirminis dėl paveldėtų genetinių ar sporadiškai atsiradusių fermentinių transformacijų ir antriniais, kuris vystosi gyvenimo eigoje veikiant tam tikriems veiksniams. Tad paprastai geležies padauginti sunku, nors jos su maistu gauname apie 20mg, žarnyno enterocidai per diena absorbuoja tik apie 1-2mg geležies.

  • Microsoft Word 219 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (4888 žodžiai)
  • Kolegija
  • Neda
  • Kalakutienos sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Kalakutienos sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė. (2019 m. Gegužės 01 d.). https://www.mokslobaze.lt/kalakutienos-sudeties-savybiu-kitimo-ir-vertes-analize.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 20 d. 04:39
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema