Kalbotyros pradmenys

Pirmoji Lietuvių kalbos gramatika (,,grammatica litvanika ) buvo išleista 1653m. Karaliaučiuje.

Xvii – xviii a. Išėjusios Lietuvių kalbos gramatikos: kristupo sapūno 1791m. , povilo fridriko ruigio 1747m. , kristijono gotlibo milkaus 1800m.

Augusto šleicherio pirmoji mokslinė Lietuvių kalbos gramatika. Ji išleista vokiečių kalba 1856m. Lietuvių, 1916m. Tilžėje. Petro kriaušaičio slapyvardžiu. Ir Kaune 1922m. Trys tomai.

Pirmasis Lietuvių kalbos žodynas pasirodė vilniuje 1620m. Autorius konstantinas sirvydas. Tai trijų kalbų žodynas: Lietuvių, lenkų, lotynų kalbų. Jis daug prisidėjo norminant ir turtinant kalbą. Tai vienintelis žodynas buvęs iki xixa.

Lietuvių ir vokiečių kalba f. Hako (1730), p. Ruigio (1747), k. Milkaus (1900). Reikšmingiausi žodynai: f. Kuršaičio, simono daukanto žodynas, kurį sudaro 38 000 žodžių; antano juškos žodynas.

Didysis ,,Lietuvių kalbos žodynas yra svarbiausias Lietuvių leksikologijos darbas. Žodyną sudaro 250 000 žodžiai. Jis apima ir dabartinės bendrijos kalbos, ir visų šleicheris 1856m. Prahoje išleido vokiškai parašytą mokslinę Lietuvių kalbos gramatiką, netrukus pasirodė Lietuvių kalbos chrestomatija. Šleicheris pirmasis parodė, kaip reikia tirti gyvąją kalbą. Jo darbai tapo puikiu pavyzdžiu vėlesniems tyrėjams. Kuršaiti pirmasis moksliškai aprašė mūsų gimtosios kalbos priegaides, ištyrė kirčiavimą ir nustatė kirčiuotes. Jo siūlymai trimis kirčio ženklais žymėti kirčiuotus skiemenis prigijo ir dabar tebevartojamas. Jo gramatika ir žodynas ir dabar kalbos mokslui yra didžiai vertingi.

Antanas ir jonas juškos.