Kalinio paveikslas ir darbo prasmė B. Sruogos „Dievų miške“


Bet visų geriausia kalinių rūšis buvo politiniai , kurie turėjo nešioti raudonąjį trikampį. Jie vaikščiodavo su violetiniais spalvos trikampiais.


Balys Sruoga- XX amžiaus moderniosios lietuvių poezijos ir istorinių poetinių dramų pradininkas. Jis išgyveno fašistinę koncentracijos stovyklą arba vadinamos lagerio „mokyklą“, kuri buvo vykdoma antrojo pasaulinio karo metais. 1943 metais kovo 16 diena rašytojas su kitais lietuvių intelektualais buvo suimti ir išvesti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Sruogai pavyko grįžti iš Vokietijos lagerio, o tuomet jis pradėjo įgyvendinti tikslą, kurį sugalvojo kalėdamas, tai parašyti memuarinį kūrinį, kuriame būtų atskleista žiauri lagerio tikrovė. Bet knyga „Dievų miškas“ pasirodė praėjus dešimtmečiui po rašytojo mirties, nes romanas kėlė asociacijų su staliniais lageriais apie kuriuos rašyti politikų įsakymu buvo draudžiama.

Memuariniame romane „Dievų miškas“ „Visi kaliniai buvo suskirstyti pagal „nusikaltimo“ rūšį ir dėvėjo atitinkamos spalvos trikampį šalio numerio“, nors lageryje visi buvo lygus, be asmeninių laisvių ir teisių. (Galėjo „<...> kalinį kiekvieną momentą nušaut, pakart, pagaliau ar akmeniu užmuš, mesti šunim sudraskyti, apiplėšti, išplakti, degutu ištepti<...>“ „Kalinys buvo anapus įstatymų. Jis jokių teisių neturėjo. Joks teisingumas jo negynė. Jis reiškė mažiau, negu bet kuris daiktas, inventoriaus knygose įrašytas.“) Šiokių tokių privilegijų turėjo tik vokiečių kriminalistai. Bet visų geriausia kalinių rūšis buvo politiniai, kurie turėjo nešioti raudonąjį trikampį. Jie buvo įvairiausių tautų politiniai veikėjai, ne tik, nes atsirado žmonių, kurie priklausė šiai kalinių grupei, nors nieko bendro neturėjo su politika. Koncentracijos stovykloje Vokiečių politinių kalinių buvo mažokai, o pagrindinė jų masė sudarė lenkai ir rusai. Nes iš pradžių Štuthofo lageris buvo įsteigtas lenkams naikinti. O vėliau ir kitiems, tariamiems Vokietijos priešams. Taip pat lageryje buvo galima rasti ir kitų tautų: estų, danų, švedų, lietuvių, žydų ir t.t. Buvo ir homoseksualistų, biblijos tyrinėtojų. Ir kalinimo priežastys buvo įvairios: priklausymas slaptoms politinėms organizacijoms, priešinimasis prieš vokiečių okupacinė valdžią. Bet dažnai žmonės į lagerį patekdavo ir nieko blogo nepadarė. Kaliniai atvežti į koncentracijos stovyklą gaudavo numerį, kuris tapo naujuoju pasu. Nes teigia: „Galva galima pamesti, bet numeris-ne: daug svarbiau...“ Ir gaudavo kažkokios spalvos trikampį pagal kurį buvo rūšiuojami kaliniai. Jei žalias trikampis-tai nusikaltėlis kriminalistas, kuris gyvas tikrai negali išeiti iš lagerio, nes laikomas sunkiai nusikaltusiu valdžios akyse. Jei gaudavo žalią trikampį, tuomet tokie kaliniai laikyti politiniais nusikaltėliais. Naujokų laukdavo įvairūs išbandymai. Kaliniams naujokams būdavo sukurtos įvairūs „gimnastikos pasirodymai“ , kurios sugalvodavo vokiečių lagerio vadovai. („Lageris buvo tiktai kalinimo, kankinimo ir bausmės vykdymo įstaiga. Gestapo įstaiga, atsiuntusi kalinį, nulemdavo jo likimą.“) Paleisdavo iš lagerio tik auklėjamuosius kalinius, kurie pasirašydavo raštą, kuris įpareigodavo tapti valstybės santvarkos bendrininkais. Jeigu žmogus nesutikdavo pasirašyti, tuomet likdavo lageryje. O jame likti tikrai niekas nenorėjo, nes ten mušti kitą, nebuvo joks nusikaltimas.

  • Microsoft Word 28 KB
  • 2021 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (3733 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Rugilė
  • Kalinio paveikslas ir darbo prasmė B. Sruogos „Dievų miške“
    10 - 3 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Kalinio paveikslas ir darbo prasmė B. Sruogos „Dievų miške“ . (2021 m. Vasario 27 d.). https://www.mokslobaze.lt/kalinio-paveikslas-ir-darbo-prasme-b-sruogos-dievu-miske.html Peržiūrėta 2021 m. Balandžio 20 d. 01:47
×
40 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo