Kandidatavimas į seimo nario postą. Etapai

Išsivysčiusių valstybių istorija ir mūsų šalies patyrimas rodo, kad darnios demokratijos siekiama ilgus dešimtmečius. Lietuvos valstybė, savo praeityje patyrusi daug karų ir neramumų, vėl atsigauna ir suteikia dar vieną galimybę jos žmonėms įgyvendinti svajonę: gyventi demokratinėje ir ekonomiškai stiprioje valstybėje.

Visgi, praeitis nedingsta be pėdsakų ir mes šiuo metu, deja, dar negalime pasigirti subrandinta ir laiko užgrūdinta demokratija. Tai galime pastebėti kasdieniniame šalies gyvenime. Pagrindiniu demokratijos požymiu ir jos išsivystymo rodikliu mes laikytume tai, kokias galimybes tiesiogiai kontroliuoti valdžios institucijas turi valstybės piliečiai bei ar pakankamai pajėgios tokios institucijos, kad šias galimybes užtikrintų. Bendru atveju, manome, kad viskas priklauso nuo šalies žmonių geranoriškumo, pasiaukojimo ir svarbiausia, sunkaus darbo.

Seimas yra svarbiausia valdžios institucija. Ji turėtų geriausiai atspindėti šalies piliečių nuomonę, kaip ji turi būti tvarkoma ir kokia politika bus vykdoma per visą einamos kadencijos laikotarpį. Seimo institucijos egzistavimas rodo, kad Lietuvoje įgyvendinamas netiesioginės demokratijos principas.

Seimą sudaro 141 narys, kurie renkami keturiems metams visuotiniuose rinkimuose slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimo tvarką nustato lr seimo rinkimų įstatymas. Lr konstitucija apibrėžia tris valdžios rūšis: įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teismų valdžią. Tačiau mūsų konstitucija nedeklaruoja valdžių atskyrimo principo taip griežtai, kaip tai padaryta jLietuvos seimo istorija prasideda nuo Lietuvos didžiosios kunigaikš­tystės epochos. Tai buvo valstybės valdžios institucija. Lietuvos didžio­joje kunigaikštystėje seimas rinkosi į suvažiavimus kurias šaukė didysis kunigaikštis, o per tarpuvaldį – ponų taryba. Lietuvos statutas (1566 m. ) išplėtė seimo kompetenciją. Seimas tapo aukščiausiąja įstaty­mų leidybos ir valstybės valdžios institucija. Po liublino unijos (1569 m. ) atsiradus Lietuvos ir lenkijos valstybei, atskiri valstybių seimai buvo panaikinti ir sukurtas bendras seimas.

1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos tarybos nepriklausomybės paskelbimo akte buvo skelbiama, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau su­šauktas steigiamasis seimas. 1920 m. Balandžio mėnesį Lietuvoje buvo išrinkta atstovaujamoji institucija, kuri po ilgo isto­rinio laikotarpio turėjo visos Lietuvos tautos mandatą. Vienas svarbiau­sių steigiamojo seimo priimtų teisės aktų buvo 1922 m.