Kanto pažinimo ir dorovės vienybės vientisas suvokimas


Referatas. Kanto pažinimo ir dorovės vienybės vientisas suvokimas. Vilnius. Žinojimas ir pažinimo subjektas Kanto metateorijoje. Kanto revoliucija gnoseologijoje. Dorovė kaip pažinimo pagrindas. Pažinimas kaip kultūros refleksija.


Beveik visą amžių Kantas nugyveno Karaliaučiuje (dabartinis Kaliningradas) ir niekada nebuvo išvykęs iš jo net trumpam laikotarpiui.

Gimė Kantas amatininko šeimoje: jo protėviai buvo Škotijos išeiviai. Šeimoje viešpatavo griežtos protestantų moralės papročiai. Darbštumą ir darbo askezės siekimą Kantas perėmė ankstyvame amžiuje. Kanto gabumai buvo pastebėti dar vaikystėje. Jis sėkmingai baigė lotynų mokyklą (mūsų vidurinės mokyklos analogas) ir 1745 metais universitetą. Dešimt metų Kantas dirba namų mokytoju, savarankiškai studijuoja fiziką, astronomiją, filosofiją. 1755 metais jis apgynė disertaciją (metafizinio principo žinojimo problema) ir įgijo privataus docento laipsnį. Padirbėjęs dar 15 metų bibliotekininko padėjėju, 1770 metais jis pradeda eiti logikos ir metafizikos profesoriaus pareigas, kuriose išbuvo iki 1797 m.

Kantas nesukūrė šeimos, visą save jis paskyrė mokslininko ir dėstytojo darbui. Nuo vaikystės būdamas silpnos sveikatos, jis sugebėjo išlaikyti šią kūrybinę askezę dėl labai griežto savo gyvenimo tvarkaraščio. Karaliaučiaus gyventojai tikrino savo laikrodžius ne pagal miesto rotušės laikrodžius, o pagal laiką, kai ponas Filosofas išeidavo pasivaikščioti. Tik du kartus šis laikrodis nesuveikė: pirmą katrą – kai Kantas užsiskaitęs Ruso pavėlavo pasivaikščioti, ir antrą – kai ponas Filosofas buvo susijaudinęs gavęs žinią apie prancūzų revoliuciją.

Kanto kūryba skiriama į du laikotarpius: ikikritinis ( iki 1770 m. pradžios) ir kritinis. Ikikritiniu laikotarpiu Kantas daugiausia užsiima gamtotyra, tęsdamas XVII a. filosofų tradicijas. Labiausiai jis domisi matematika, astronomija, fizika. Kantas gauna įdomių rezultatų. Pavyzdžiui, padaro evoliucinį atradimą kosmogonijoje sukurdamas Saulės sistemos atsiradimo teoriją iš difuzinio ūko.

Užsiimdamas gamtotyra, Kantas vis daugiau ir daugiau sutelkia dėmesį į įpažinimo sąlyga, pažįstančio subjekto galimybes. Iš esmės aštuntajame dešimtmetyje Kantas kuria naują filosofinę sistemą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas ne mokslo problemai, o žmogui, jo subjektyvumui. Pagrindiniai ikikritinio periodo klausimai Kantui yra: „Ką aš galiu žinoti? Ką aš turiu daryti? Ko aš galiu tikėtis?“ Atsakymui į pirmą klausimą sukurta pažinimo teorija, į antrą – etika, į trečią – mokymas apie religiją („Religija vien tik proto ribose“). Visi ikikritinio periodo Kanto darbai (tarp kurių išsiskiria „Grynojo proto kritika“, 1781 m., „Praktinio proto kritika“, 1788 m., „Sprendimo galios kritika“, 1790 m.) bando atsakyti į šiuos klausimus. Visi šitie klausimai apibendrinami viena problema – kas yra žmogus? Šios problemos tyrinėjimas – štai globali subrendusio Kanto filosofinės veiklos užduotis. Baigiamasis šios problemos darbas, pagal Kanto sumanymą, turi būti „Antropologija“, dėl kurios Kantas buvo sukaupęs milžinišką medžiagą ir sukūrė daugiametį paskaitų ciklą. Bet jėgos paliko senstantį Kantą, ir jam nepavyko užbaigti šį darbą, apie ką jis apgailestaudamas rašė savo laiškuose. Visai įmanoma, jei būtų baigtas šis darbas, mes turėtume reikalą su nauju, pokritiniu Kantu, su antropologinės filosofijos laikotarpio Kantu. Bet, deja, to neatsitiko.

  • Microsoft Word 31 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (3542 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofas
  • Kanto pažinimo ir dorovės vienybės vientisas suvokimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Kanto pažinimo ir dorovės vienybės vientisas suvokimas. (2018 m. Gruodžio 25 d.). https://www.mokslobaze.lt/kanto-pazinimo-ir-doroves-vienybes-vientisas-suvokimas.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 23 d. 12:34
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema