Karbiuracijos principas


Įžanga. Karbiuracijos principas. Paprasčiausias karbiuratorius ir jo veikimo principas. Degiojo mišinio sudėtis. Variklio paleidimo sistema. Variklio tuščiosios eigos sistema. Pereinamoji sistema. Pagrindinė dozavimo sistema. Siurblys greitintuvas. Ekonomaizeris ir ekonostas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Išnagrinėsim karbiuratoriaus principą. Karbiuratoriaus veikimo principas paremtas oro judėjimo greičio kitimo priklausomumu nuo skerspjūvio ploto ir degalų sumaišymu oro sraute. Paprasčiausias karbiuratorius sudarytas iš korpuso su plūdės kamera, kurioje yra plūdė, degalų tiekimo kanalas ir adatinis vožtuvas. Paprasčiausias karbiuratorius turi esminių trūkumų. Jis negali užtikrinti stabilaus variklio darbo tuščiąja eiga, nesugeba paruošti reikiamos 59 kokybės mišinio staiga didėjant variklio apkrovai, neekonomiškas varikliui dirbant vidutinėmis apkrovomis.

Visi šie faktoriai būdingi karbiuratoriaus veikimo principui. Padeda ir palaiko darbo eiga, apsaugo nuo gedimų.

Oto varikliuose degusis mišinys ruošiamas specialiame įrenginyje, vadinamame karbiuratoriumi. Karbiuratoriaus veikimo principas paremtas oro judėjimo greičio kitimo priklausomumu nuo skerspjūvio ploto ir degalų sumaišymu oro sraute. Stebint oro judėjimo greitį kintančio skerspjūvio vamzdyje nustatyta, kad, mažėjant vamzdžio skerspjūvio plotui, judančio oro srauto greitis didėja nes per skirtingo skerspjūvio zonas turi pratekėti vienodas oro kiekis. Mažėjant skerspjūvio plotui, statinis oro slėgis mažėja.

Paprasčiausias karbiuratorius sudarytas iš korpuso su plūdės kamera, kurioje yra plūdė, degalų tiekimo kanalas ir adatinis vožtuvas. Korpuse yra oro tekėjimo apvalus kanalas su susiaurėjusiu skerspločiu – difuzoriumi, maišymo kamera ir joje sumontuota droseline sklende. Iš plūdės kameros į difuzorių yra išvestas degalų kanalas, kuris difuzoriuje baigiasi purkštuku, o plūdės kameroje – specialiu praleidžiamuoju kaištuku su kalibruota kiauryme.

Kai droselinė sklendė beveik uždaryta, o į cilindrus siurbiamas oras, difuzoriuje ir degalų kanale susidaro išretėjimas, kuris siurbia atmosferos slėgiu slegiamus degalus iš plūdės kameros per pagrindinį praleidžiamąjį kaištuką. Degalai, ištryškę iš purkštuko, susimaišo difuzoriuje ir maišymo kameroje su oro srautu, išgaruoja ir degiojo mi- šinio pavidalu patenka į cilindrus. Karbiuratorius, dirbdamas šiuo režimu, ruošia pariebintą degųjį mišinį, kurio pakanka variklio darbui be apkrovų. Palengva atidarant droselinę sklendę, didėja per difuzorių pratekantis oro kiekis, didėja ir degalų kiekis, kuris ištrykšta per purkštuką. Šio kiekio pakanka, kad variklis galėtų dirbti apkrautas.

Paleidžiant šaltą variklį, didelė degalų garų dalis kondensuojasi ant šaltų kolektoriaus ir cilindro sienelių, todėl reikia ruošti daug riebesnį degųjį mišinį. Šiam tikslui tarnauja paleidimo sistema, kuri sudaryta iš oro sklendės, difuzoriaus, droselinės sklendės, ekonomaizerio vožtuvo, valdomo diafragmos, praleidžiamojo kaištuko, kanalo, emulsijos tekėjimo šulinėlio, purkštuko, vakuuminio kanalo, tuščiosios eigos emulsijos tekėjimo šulinėlio ir purškiamojo kanalo. Oro sklendė gali būti valdoma ranka arba automatiškai.

  • Microsoft Word 44 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2101 žodžiai)
  • Kolegija
  • Justina
  • Karbiuracijos principas
    8 - 1 balsai (-ų)
Karbiuracijos principas. (2017 m. Gruodžio 20 d.). https://www.mokslobaze.lt/karbiuracijos-principas.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 18 d. 23:41
×