Kazys Šimonis
Dailininkas kazys šimonis mane sužavėjo savo kūrybos liaudiškumu, dvasingumu, intelektualia kūryba. Man patiko iš šimonio kūrinių sklindanti kosminių erdvių šviesa vaivorykštės spalvos, jos žadina gražiame senoviniame strakonių sodžiuje viešintų parapijoje gausioje valstiečių šeimoje 1887 m. Rugpjūčio 25 d. Gimė kazys šimonis. Šeimoje, kurioje augo šeši vaikai susiklausymas, tėvo darbštumas, gyvenimiška išmintis suformavo tvirtus būsimojo dailininko moralės principus, kurie padėjo įveikti sunkumus, patirtus per ilgą amžių, siekti užsibrėžtu tikslu.
Meninius vaiko polinkius puoselėjo pasakos, legendos, o daugiausia dainos, kurios nuolat skambėdavo kaime. Šeima, kaimas buvo pirmoji dirva, išugdžiusi dailininko pagarbą gimto krašto kultūrai, potraukį meninei kūrybai.
Būsimojo dailininko paauglystės metais šeima patiria gyvenimo permainą – persikelia gyventi į žemaitiją. Tėvų remiamas, šimonis privačiai pasirengia ir išlaiko pradinės mokyklos keturių klasės egzaminą. 1907 m. Įstojo į šiaulių gimnazijos ketvirtą klasę, po metų atvyksta į Kauną, įstoja į saulės mokytojų kursus.
Mirus motinai, šimonis verčiasi savarankiškai: užsidirba kopijuodamas šventųjų paveikslėlius, piešdamas iškabas, net dekoruodamas sienas. saulės mokytojų kursuose šimonis mokėsi iki 1909 m.
1909–1911 m. Išvyko dirbti pas brolį į jav. Svetur šimonis skaudžiai pajunta socialinę nelygybę, baisisi amerikonišku gyvenimo būdu, žmogaus nuasmeninimu. Jį graužia nostalgija, beprasmybės pojūtis, todėl 1911 m. Grįžta į Lietuvą, tačiau greitai buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą carinės rusijos kariuomenėje.
Per pirmąjį pasaulinį karą, jis patyrė daug vargo, tačiau sunkumai nepalaužė troškimo tapti dailininku.
