Keraminiai gaminiai


Įvadas. Statybinė keramikos raida Lietuvoje. Keraminės plytos. Keraminiai blokai. Keraminės čerpės. Klinkerinės plytos. Šamotinės plytos. Išvados. Literatūra.


Pagal gamybai sunaudotas žaliavas bei gamybos technologinį procesą statybinė keramika yra skirstoma į tris pogrupius:

Grublėtoji: plytos, blokai, čerpės, drenažo ir kanalizacijos vamzdžiai, grindų plytelės.

Dailioji keramika: porceliano, akmens masės dekoratyviniai dirbiniai, apdailos plytelės ir kt.

grindų ir šaligatvių dirbinius (grindų plytelės, klinkerio gaminiai, grindų blokai);

Sukepusioji keramika – klinkeris, rūgštims atsparios keraminės medžiagos, kanalizacijos vamzdžiai ir grindų plytelės;

Keraminės plytos yra seniausia dirbtinė statybinė medžiaga. Lietuvoje plytos pradėtos gaminti apie XIII a. Pirmosios lietuviškos plytos buvo 230-310 mm ilgio, 140-200mm pločio, 60-90mm storio. Kad geriau sukibtų su skiediniu, viename plytos gale būdavo nuo 3 iki 6 griovelių šitokios plytos buvo vadinamos brauktinėmis plytomis. Vilniaus Šv. Onos bažnyčiai (XVI a.) statyti buvo panaudotos 33 skirtingų formų plytos. Iki XIX a. pradžios plytos paprastai buvo gaminamos sezoninėse plytinėse. Tik XIX a. pabaigoje atsirado daugiau plytinių.

Plytinės buvo statomos ten, kur buvo randama tinkamo molio, o jo tinkamumas buvo vertinamas vizualiai. Šiuo laikotarpiu buvo gaminamos įvairiausių dydžių bei formų plytos, tačiau jų susitraukimas džiūstant ir išdegant nebuvo vertinami, todėl įvairiuose pastatuose plytų matmenys labia skirtingi.

Kauno Perkūno namų fasadams panaudotos kelių ar net keliolikos dešimčių profilių plytos. Gotikinių bažnyčių ir Kauno fortų statytojai netoli nuo statinio gamino keramines plytas, kurios dar ir šiandien stebina kokybe, formų ir konstrukcinių galimybių gausa. Tai buvo raudonų plytų aukso amžius.

Dauguma Lietuvoje pagaminamos produkcijos – poringoji keramika, kuri yra gaunama iš lengvai lydžių molių. Pagrindinė produkcija – plytos, įvairūs blokai, čerpės, drenažo vamzdžiai. Tauragės gamykla jau ankščiau gamino apdailos plytas, tačiau jų atsparumas šalčiui galėjo būti didesnis. UAB „Dvarčionių keramika” yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri gamina sukepusios keramikos gaminius tokius, kaip klinkerio plytelės, tačiau šioje įmonėje naudojamas ir atsivžtinis ugniai atsparus molis.

Pasaulyje keraminės plytos dažniausiai gaminamos plastiškuoju arba pussausiu būdu. Paprastai pilnavidurės keraminės plytos pasižymi gana dideliu šilumos laidumo koeficientu, tačiau jų gniuždymo stipris, kaip ir atsparumas šalčiui, didesnis. Siekiant sumažinti šilumos laidumo koeficiento vertę, gaminamos skylėtosios plytos, tačiau jų gniuždimo stipris ir atsparumas šalčiui (25 šaldymo ir atšildymo ciklai) jau yra mažesni. Standartiniai keraminių plytų matmenys yra 250×120×65 mm, bet gali būti gaminamos ir pastorintos 250×120×88 mm plytos. Plytų tankis 1,5 – 2,4 g/cm3. Plytų gniuždimo stipris 2,5 – 30 MPa, pilnavidurių plytų lenkiamasis stipris 0,8 – 4,4 MPa, skylėtų plytų 0,5 – 2,9 MPa, įmirkis 6 – 26 %, atsparumas šalčiui > 50 ciklų.

  • Microsoft Word 2978 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (2445 žodžiai)
  • Kolegija
  • Audrius
  • Keraminiai gaminiai
    10 - 1 balsai (-ų)
Keraminiai gaminiai. (2017 m. Lapkričio 27 d.). https://www.mokslobaze.lt/keraminiai-gaminiai.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 27 d. 03:02
×
145 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo