Keturtakčių ir dvitakčių variklių palyginimas


Įvadas. Bendra variklio istorija. Vidaus degimo variklis. Dvitakčio benzininio vidaus degimo variklio veikimas. Dvitakčio dyzelinio vidaus degimo variklio veikimas. Keturtakčio benzininio vidaus degimo variklio veikimas. Keturtakčio dyzelinio vidaus degimo variklio veikimas. Daugiacilindrių variklių taktai. Dvitakčio variklio privalumai ir trūkumai. Keturtakčio variklio privalumai ir trūkumai. Skirtumai tarp dvitakčių ir keturtakčių variklių. Išvados. Įvadas. Išvados.


Šiame savarankiškame darbe pateikiama variklio sukūrimo istorija, atskirai išnagrinėta vidaus degimo variklio kūrimo ir tobulėjimo raida, variklių sandaros ir veikimo pagrindai. Išnagrinėti variklio tipų mechaniniai sistemos konstrukcijos ypatumai ir jų veikimo principai bei pateikti konstrukciniai ir darbiniai variklių tipų skirtumai.

Darbo tikslas: Palyginti dvitakti ir keturtakti varikli, bei jų pritaikymą

Turbūt pirmasis variklis sukurtas žmogaus buvo vandens ratas. Pirmieji randami Mesopotamijoje, datuojami apie 6 tūkstančius metų prieš mūsų erą ir buvo naudojami semti vandenį kuris keliaudavo drėkinti laukams. Vėlesniais laikais žmonės rado ratui ir kitų pritaikymų palengvinti darbus kaip pvz. kėlimo mechanizmuose, malūnų ar lentpjūvių darbui bei kitose srityse.

Sekantis žingsnis buvo garo mašinos išradimas kuris stipriai paspartino technikos progresą. Dar viduramžiais italas Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci) pasiūlė pastumti stūmoklį garo jėga. Daug prisidėjo prie garo mašinų tobulinimo prancūzai Tomas Severis (Thomas L. Sever), Denis Papenas (Den Papen), anglai Tomas Njukomenas (Thomas Newcomen), rusas Ivanas Polzunovas (Ivan Polzunov), tačiau tik anglą Džeimsą Vatą (James Watt, 1736-1819) priimta laikyt universalios garo mašinos išradėju nes tik jo sukurtas garo variklis naudojant stūmoklius gavo platų panaudojimą kas labai padėjo progresui tokiose srityse kaip audimo pramonė ar anglies kasyba. Tada Džeimso Vato sukurtu varikliu varomi vežimai pirmieji sugebėjo konkuruoti su arklių traukiamomis karietomis.

Garo mašinos tobulinimas atvėrė galimybę jūroje burinius laivus pakeisti garlaiviais ir sudarė sąlygas atsirasti geležinkeliui. Garvežio atsiradimas nebūtų įmanomas be garo mašinos. Varikliai buvo sąlyginai efektyvūs, bet buvo ir trūkumas - jie veikė deginant degalus pakuroje ir vandens garus nukreipiant darbui atlikti todėl paleisti tokias mašinas reikėjo daug laiko, patikimumas, galia ir lyginamasis svoris buvo nepakankami masiniam naudojimui. Trūkumai skatino konstruktorius ieškoti dar geresnių sprendimų ir sudarė prielaidas sukurti vidaus degimo variklį - sutrumpintai VDV.

Pirmasis deginti degalus pačiame cilindre o ne pakuroje pasiūlė olandų mokslininkas Kristianas Heigensas (Christian Gugens, 1629-1695). Idėją 1704 metais naudojant paraką kaip energijos šaltinį bandė įgyvendinti prancūzas Denis Papenas.

Iki 19 amžiaus vidurio išradėjai siūlė keletą vidaus degimo variklio projektų, naudodami kurui paraką, spiritą ir kitus degius skysčius. Uždegti degųjį mišinį elektros kibirkštim pirmasis pasiūlė italų mokslininkas Alesandras Volta (Alesandro Volta, 1745-1827). Tai buvo pats patikimiausias būdas, ir todėl labai greit buvo pritaikytas to meto naujausiems vidaus degimo varikliams

Pirmasis dvipusio veikimo stūmoklinis vidaus degimo variklis buvo užpatentuotas 1801 metais. Jis degųjį mišinį uždegdavo elektros kibirkštimi. Tada eksperimentų būdu buvo įrodyta kad tokiame vidaus degimo variklyje degimo energija panaudojama daug efektyviau nei garo mašinose..

Vidaus degimo varikliai pirmiausiai buvo vientakčiai, vėliau buvo sukurti dvitakčiai, tačiau tik vokiečių inžinieriui Nikolajui Augustui Otui (Nikolaus August Otto) 1877 metais pavyko užpatentuoti keturtaktį (įsiurbimas, suslėgimas, darbo eiga, išmetimas) variklį. Bandydamas savo variklius N. A. Otas atrado, kad degančių dujų energija daug efektyviau naudojama, kai dujos prieš uždegant suslegiamos. Jo atradimas - Otto ciklas nes šis atradėjas suprato kad norint panaudot efektyviau degančių dujų energiją reiktų suslėgt degųjį mišinį prieš uždegant. Dirbantį pagal šiuos principus variklį pagamino Vokietijos firma „Deutz“ dar 1878 metais. Šie varikliai sėkmingai konkuravo su arkliais ir garo mašinomis, o ilgainiui juos išstūmė, nes buvo efektyvesni ir lengviau prižiūrimi1875 metais atrastas benzino ir dyzelio gamybos būdas (naftos krekingas) lėmė dar didesnį progreso proveržį

  • Microsoft Word 1287 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3317 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ernestas
  • Keturtakčių ir dvitakčių variklių palyginimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Keturtakčių ir dvitakčių variklių palyginimas. (2016 m. Gruodžio 02 d.). https://www.mokslobaze.lt/keturtakciu-ir-dvitakciu-varikliu-palyginimas.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 13 d. 19:34
×