Kiaulių veislės ir ypatumai


Įvadas. Kiaulių veislės ir ypatumai. Didžiosios baltosios kiaulės (arba Jorkšyrai). Diurokai. Lietuvos baltosios kiaulės. Lietuvos vietinės kiaulės veislė. Berkšyrai. Kiaulių laikymas. Kiaulienos ypatumai. Kiaulienos kokybę apibūdinantys rodikliai. Kiaulienos maistinė vertė. Kiaulių ligos. Neužkrečiamos kiaulių ligos. Infekcinės ir invazinės kiaulių ligos. Klasikinis kiaulių maras. Afrikinis kiaulių maras. Kiaulių skerdimas. Veislinio kiaulių prieauglio raumeningumo nustatymas. Kuilių, paršavedžių, prieauglio vertinimas blup metodu. Išvados. Naudota literatūra.


Lietuvoje ūkininkai augina įvairių veislių kiaules: Lietuvos baltosios kiaulės, Lietuvos vioetinės kiaulės, Didžiosios baltosios kiaulės (jorkšyrai), Landrasai, Diurokai, Pjetrenai. Dėl šiuolaikinės rinkos diktuojamų sąlygų šalyje vyrauja didžiosios baltosios (jorkšyrai), landrasai ir jų tarpusavio arba su diurokais bei pjetrenais gauti mišrūnai.

Riebalų susikaupimas ir pasiskirstymas kiaulienoje priklauso nuo gyvulio genotipo. Atskirų kūno dalių riebalai yra nevienodos vertės. Vertingiausi riebalai yra tie, kurie susikaupia tarp raumenų pluoštelių ir skaidulų. Jie suteikia mėsai sultingumą ir pagerina skonį. Kiaulių selekcija orientuota vien raumeningumo didinimo kryptimi sumažino raumenyse esančių riebalų kiekį ir pablogino jos skonines ir fizines savybes. Narmalioje kiaulienoje tarpraumenininiai riebalai turėtų sudaryti 2,2-3,5%.

Virimo nuostoliai apibūdina kulinarines ir technologines mėsos savybes. Selekcinės kiaulienos virimo nuostolių ribos 19,0-30,0%.

Pasikeitus ūkininkavimo ir gamtinėms salygoms, suaktyvėjo mikroskopinių grybų veikla. Parazituodami ant augalų jie produkuoja toksiškus gyvuliams junginius – mikotoksinus. Sandėliuojant grūdus, nesilaikant sanitarinių reikalavimų, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams plisti. Grūdinės kultūros, neturėdamos tvirto viršutinio sluoksnio, greitai absorbuoja drėgmę ir sudaro palankias sąlygas daugintis pelėsiniams grybams.

Šiuo metu yra žinoma daugiau kaip 400 įvairių rūšių mikotoksinų. Jie laikomi vieni iš svarbiausių žmogaus ir gyvulių sveikatos rizikos veiksnių. Mūsų respublikos gyvulių pašaruose yra paplitę šie mikotoksinai: trichotecenai, zearalenonas, ochratoksinai, aflatoksinai ir kt.

Mikotoksikozės – tai ligos, kuriomis suserga gyvuliai ir paukščiai, suėdę pašarų, užkrėstų mikroskopinių grybų toksinais. Vertinant mikotoksikozių etiologiją, svarbu atsižvelgti į tai, kad mikotoksinai nevienodai pavojingi visoms gyvulių rūšims.

Patogenezė. Gyvuliams suėdus pašarų, apkrėstų mikroskopiniais grybais, pirmiausiai pasireiškia toksinų vietinis veikimas. Dėl ko atsiranda odos ir gleivinių paraudimas su nekrotiniais židiniais. Bendras apsinuodijimas pasireiškia nervų sistemos sutrikimais, pasireiškiančiais gyvulio silpnumu ir virškinamojo aparato pažeidimais.

Ligos požymiai. Gyvuliams pirmiausiai atsiranda judėjimo koordinacijos sutrikimai. Gyvulys eina nepasitikėdamas savimi, prasideda raumenų drebėjimas, Jie pasidaro neramūs. Susirgimo pabaigoje gyvuliai daugiau guli, prasideda užpakalinių galūnių parezė. Susilpnėje odos jautrumas, nusilpsta refleksai. Praranda apetitą, pradeda liesėti, padažnėja širdies darbas ir kvėpavimas, širdies darbas būna aritmiškas. Ant gleivinių atsiradę nekrotiniai židiniai plečiasi ir gilėja. Paršeliams sutinsta galva ir kaklas. Po oda pastebimi ryškūs kraujo išsiliejimai. Atliekant kraujo morfologinį tyrimą pastebimas trombocitų ir leukocitų kiekio sumažėjimas. Susirgimo pabaigoje sumažėja bendras eritrocitų ir hemoglobino kiekis.

Augančių (žinduklių) paršelių liga kyla dėl geležies trūkumo organizme yra viena iš didžiausiai pasitaikančių ir nuostolingiausių ligų. Ja serga 1-8 savaičių greitai augantys, gerai įmitę paršeliai. Sergamtiems paršeliams sutrinka kraujodaros organų funkcijos ir medžiagų apykaitos procesai. Daygelis mokslininkų pagrindine paršelių anemijos priežastimi laiko geležies trūkumą jų organizme. Geležis ypatingai reikalinga hemoglobino sintezėje.

Patogenezė. Vasarą lauke laikant paršelius, geležimi ir kitais mikroelementais jie apsirūpina knaisiodami žemę. Šaltu metų laiku paršelius laikant tvartuose ir pasireiškia minėtas susirgimas.

Sergant anemija, sutrinka arba visiškai sustoja hemoglobino sintezė, todėl sumažėja jo koncentracija eritrocituose, kaulų čiulpai gamina mažiau ir mažesnius eritrocitus. Sulėtėjus eritrocitų gamybai paršelių organizme sutrinka oksidaciniai procesai, atsiranda deguonies trūkumas, į kraują iūsiskiria apykaitos produktai, kurie toksiškai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.

Kad būtų kompensuota bendroji hipoksija – padažnėja pulsas, padidėja širdies minutinis tūris.

  • Microsoft Word 264 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (5654 žodžiai)
  • Kolegija
  • Dilera
  • Kiaulių veislės ir ypatumai
    10 - 1 balsai (-ų)
Kiaulių veislės ir ypatumai . (2017 m. Lapkričio 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/kiauliu-veisles-ir-ypatumai.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 17 d. 06:18
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema