Kineziterapija kūdikių ir vaikų kineziterapija


Įvadas. Literatūros apžvalga. Kineziterapijos sąvoka. kineziterapija. Kineziterapijos įgyvendinimo etapiškumas. Kineziterapijos uždaviniai ir nauda. Kineziterapijos uždaviniai. Kineziterapijos principai. Kineziterapijos paradigma ir kineziterapijos plano sudarymas. Ligonio klinikinis įvertinimas. Bendrosios indikacijos kineziterapijai. Pagrindinės kontraindikacijos. Kineziterapijos metodai. Pagrindiniai kineziterapijos metodai. Kineziterapija esant tam tikriems sutrikimams. Kineziterapija sergant medžiagų apykaitos sutrikimais. Kineziterapija sergant virškinimo sistemos ligomis. Kineziterapija esant stuburo deformacijoms. Kineziterapija esant pėdų deformacijai. Kineziterapija sergant periferinės nervų saistomos (PNS) ligomis. Kineziterapija esant CNS pažeidimams. Kūdikių ir vaikų kineziterapija. Kineziterapija kūdikiams ir vaikams. Vaikų ir kūdikių kineziterapijos nauda. Pagrindiniai gydymo tikslai. Kineziterapeuto tikslas. Kineziterapija su kūdikiais. Kineziterapija su dvimečiais – trimečiais vaikais. Literatūros sąrašas.


KINEZITERAPIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPIŠKUMAS. Fizinės medicinos ir reabilitacijos priemonės reikalingos kuo ankstesnėje ligos stadijoje, taigi kineziterapija įgyvendinama tam tikrais reabilitacijos etapais:

Ambulatorijoje – poliklinikoje (tikslas – išlaikyti ligonio darbingumą ir užkirsti kelią ligos progresavimui);

Sanatorijoje (tikslas – aktyvi, reikalaujanti didesnių fizinių pastangų, veikla; pasyvias reabilitacijos priemones pakeisti aktyviomis ir paruošti individualiam darbui namuose);

Namų sąlygomis (tikslas – išmokyti apsitarnavimo, savimasažo, tęsti gydymą judesiu).

KINEZITERAPIJOS PARADIGMA IR KINEZITERAPIJOS PLANO SUDARYMAS. Kineziterapiją ligoniui taiko kineziterapeutas, panaudojantis fizinius pratimus, natūralius gamtinius veiksnius bei fizioterapines priemones. Kineziterapeuto funkcijos apima ligonio klinikinį įvertinimą, fizinių ir fizioterapinių priemonių taikymą, jų poveikio kontrolę bei efektyvumo vertinimą.

Pirmas žingsnis. Ligonio klinikinis ištyrimas apima ligonio funkcinės būklės įvetinimą pagal subjektyvius (anamnezės, nusiskundimų) ir objektyvaus tyrimo duomenis.

Antras žingsnis. Turint subjektyvius ir objektyvius duomenis, sudaromas problemų, kurias reikia spręsti planas.

Trečias žingsnis – kineziterapinės diagnozės nustatymas ir gydymo priemonių plano sudarymas. Kineziterapinė diagnozė orientuota į pasireiškiančių simptomų, sindromų, sutrikusių pažintinių, motorikos funkcijų, ligos pasekmių apibrėžimą.

Penktas žingsnis. Konkretaus kineziterapijos priemonių ir priežiūros plano sudarymas numatant, kas ligoniui padės jį įgyvendinti (pats kineziterapeutas, apmokyti artimieji).

Kai bendras fizinis darbingumas mažesnis kaip 1,5 W vienam kilogramui kūno masės.

Šiais atvejais, tikslu išvengti hipokinezijos komplikacijų, galima taikyti kraujotaką gerinantį masažą, gydymą padėtimi, kvėpavimo pratimus, elektrostimuliaciją, intermituojančią kompresiją.

Pratimai naudojant treniruoklius, kamuolius, juostas, virves, svarmenis ir kt. priemones;

Dažniausiai kineziterapija atliekama individualiai, atlieka apmokyti tėvai. Taikomi pratimai turi atitikti kūdikių amžių.

Antrą gyvenimo mėnesį, gulėdamas ant pilvo, kūdikis pakelia ir palaiko galvutę. Šio amžiaus kūdikį galima lengvai masažuoti, lengvai glostyti, trinti.

3-6 mėnesių vaikų kineziterapija susideda iš refleksinių ir pasyvių pratimų derinamų su masažu. Aktyvius pratimus galima pradėti taikyti nuo 6 mėnesio, kada kūdikis pradeda šliaužioti, sėdėti ir stovėti. Nuo 6 mėnesio refleksiniai pratimai jau netaikomi, kadangi refleksiniai judesiai jau nyksta.

Kineziterapija su dvimečiais – trimečiais vaikais. Su dvimečiais vaikais geriausia dirbti individualiai. Pratimus vaikas atlieka padedant kineziterapeutui. Pratimai derinami su garsinėmis komandomis. Galima taikyti aktyviuosius imitacinius pratimus (šuoliuoti kaip zuikučiai, eiti kaip meškiukai) taip pat aktyviuosius kvėpavimo pratimus (pauostyti gėlytę, nupūsti pūkelį).

Trimetis vaikas labai aktyviai juda, tobulėja pagrindiniai ėjimo, bėgimo, mėtymo ir metimo įgūdžiai, atsiranda bėgimo ir šuolio elementai. Šio amžiaus vaikams jau galima taikyti specialias gydomąsias procedūras. Vaikai mokomi persirikiuoti: eina ratu, susikibę rankutėmis, poromis, kolona. Atliekami judesiai: metimai, šuoliai, lipimas, bėgimas. Kineziterapeutas demonstruoja judesius derindamas jas su komandomis. Svarbus vaidmuo tenka išraiškingiems žaislams, imitacinei metodikai. Procedūrų trukmė gali būti iki 15-20 minučių.

  • Microsoft Word 41 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2303 žodžiai)
  • Kolegija
  • Viktorija
  • Kineziterapija kūdikių ir vaikų kineziterapija
    10 - 1 balsai (-ų)
Kineziterapija kūdikių ir vaikų kineziterapija. (2017 m. Vasario 02 d.). https://www.mokslobaze.lt/kineziterapija-kudikiu-ir-vaiku-kineziterapija.html Peržiūrėta 2020 m. Birželio 05 d. 01:49
×
116 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo