Kinijos ir Estijos ekonomikos plėtros rodiklių analizė


Įvadas. Ekonomikos plėtros samprata. Ekonomikos plėtros ir augimo teoriniai aspektai. Pagrindiniai ekonomikos plėtros ir augimo veiksniai. Ekonomikos plėtros sąlygos. Kinijos ir estijos ekonomikos plėtros rodiklų analizė. Analizuojamų šalių charakteristika. Kinijos ir Estijos ekonominių ir socialinių rodiklių analizė. Šalių eksporto ir importo rodikliai. Įšvados. Literatūra. Priedai.


Darbo tikslas. Atlikti Kinijos ir Estijos ekonomikos plėtros rodiklų analizę.

Ekonomikos plėtros ištakomis laikomos tradicinė ir politinė ekonomikos. Tradicinei ekonomikai būdingos naudingumo, rinkos efektyvumo, pusiausvyros ir pelno maksimizavimo sampratos. Politinės ekonomikos objektas – ekonominės veiklos vertinimas, remiantis politiniu kontekstu, t.y. analizuoja socialinius ir institucinius procesus per tam tikrų ekonominių ir politinių grupių poveikio prizmę, ribotų išteklių paskirstymą. Ekonomikos plėtra apima platų klausimų ir problemų spektrą. Ji nagrinėja ne tik esančių ribotų išteklių efektyvų panaudojimą, užtikrinantį ekonomikos augimą, bet ir ekonomines, socialines, politines ir institucines priemones, skatinančias visuomenės gyvenimo kokybės ir pažangos didėjimą.

Iki XIX a. pradžios visuomenės gerovė ir ekonomikos augimas buvo siejami daugiausia su žemės nuosavybe, vėliau su pramonės revoliucija atėjo naujas požiūris, kad svarbiausia darbas, žaliavos ir kapitalas. Dar vėliau, apie 1980-uosius metus, ekonomikos plėtra pradėta sieti su informacinių technologijų ir komunikacijos pažanga, inovacijomis. Pripažįstama, kad visuomenės gerovę ir pažangą skatina ekonominiai, socialiniai ir aplinkos procesai, kurie turi būti nagrinėjami sistemiškai.

Nominalusis BVP – tai bendrasis vidaus produktas, apskaičiuotas einamųjų metų kainomis.

Apibendrinant galima teigti, kad griežtą ribą tarp ekonomikos augimo ir plėtros koncepcijų įžvelgti sudėtinga, nes takoskyra tarp jų labai siaura. Veiksniai, lemiantys atskiros šalies ekonomikos augimą, taip pat veikia ir ekonomikos plėtrą. Bendrąją prasme ekonomikos augimas labiau sietinas su kiekybiniais rodikliais, vertinimais, o plėtra – su visuomenės gerove, pažanga ir gyvenimo kokybe (Dudzevičiute 2015: 21).

Ekonomikos augimas ir jo tempas priklauso ne tik nuo nacionalinio ūkio pajėgumo, bet ir nuo užsienio šalių vykdomos politikos. Ekonomikos augimą skatina ir globalizacija, kuri sudaro sąlygas kapitalo judėjimui iš vienos šalies į kitą. Tačiau įžvelgiamas ir neigiamas globalizacijos poveikis ekonomikos augimui, kurį sukelia karai, konfliktai, žala gamtai ir kiti veiksniai. Išskiriami keturi ekonomikos augimo tempai:

2. Neigiamas ekonomikos augimo tempas (pasireiškia krizės, ekonomikos nuosmukio metu).

3. Nulinis ekonomikos augimo tempas (pasireiškia tada, kai pagaminama tiek, kiek suvartojama).

4. Optimalus ekonomikos augimo tempas (remiasi ekonomikos pusiausvyros užtikrinimu) (Dudzevičiutė, 2015: 23).

Kiekvienas ekonomikos procesas ir jo rodikliai turi individualių ciklinės raidos ypatybių. Ekonomikos augimo ciklą sudaro BNP augimo tempo svyravimai. Ciklo trukmė gali būti nuo vienų iki dvylikos metų. Ekonomistai išskiria skirtingas ekonomikos raidos stadijas. Išskiriamos keturios ekonomikos augimo ciklo stadijos: pakilimas, smukimas, krizė ir pagyvėjimas (Dudzevičiutė, 2015: 23-24).

Apibendrinant ekonomikos augimo aspektus, galima patvirtinti, kad ekonomikos augimas yra teigiama ekonomikos plėtros sudedamoji dalis. Ekonomikos augimą lemia daugelis veiksnių, jų dinamika turi įtakos ekonomikos cikliniams svyravimams. Skatinant ekonomikos augimą, taip pat turi būti rūpinamasi ir gamtos apsauga. Tik tokiu atveju bus sudaromos sąlygos ekonomikos plėtrai (Dudzevičiutė, 2015: 28).

Ekonomikos teorijoje išskiriami keturi ekonomikos sistemų tipai: papročių, rinkos, centralizuotai planuojamos (komandinė) ir mišriosios ekonomikos.

Papročių ekonomika dažniausiai būdinga ekonomiškai silpnai išsivysčiusioms šalims, kur pagrindinės ekonomikos problemos sprendžiamos remiantis tradicijomis, socialiniais ir religiniais papročiais.

Centralizuotai planuojama (komandinė) ekonomika – tai tokia sis tema, kai vyriausybė valdo daugumą kapitalo ir priima daugumą ekonominių sprendimų. Ši ekonomikos sistema buvo labai paplitusi XX a. viduryje, kai maždaug pusė pasaulio gyventojų gyveno centralizuotai planuojamos ekonomikos sąlygomis.

  • Microsoft Word 112 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 33 puslapiai (5985 žodžiai)
  • Kolegija
  • Julija
  • Kinijos ir Estijos ekonomikos plėtros rodiklių analizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Kinijos ir Estijos ekonomikos plėtros rodiklių analizė. (2017 m. Gruodžio 16 d.). https://www.mokslobaze.lt/kinijos-ir-estijos-ekonomikos-pletros-rodikliu-analize.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 13 d. 02:46
×