Kintantys žmogaus ir gamtos ryšiai lietuvių literatūroje


Kintantys žmogaus ir gamtos ryšiai lietuvių literatūroje.


Apie gamtos ir žmogaus ryšius daug rašė 19 a. pirmosios pusės Lietuvos romantizmo poetas Antanas Baranauskas lyrinėje poemoje „Anykščių šilelis“ A. Baranauskas puikiai perteikė gamtos paveikslą. Jo sugebėjimas jausti gamtos grožį iškėlė net menkiausius dalykus, parodydamas tiek savo, tiek kitų lietuvių meilę, artimą ryšį su gamta. Poemos žmogus grožisi iš prisiminimų išausto šilelio vaizdais, kvapais, garsais. Autorius viską pateikia labai nuosekliai. Jo aprašomas miškas pateikiamas kylančia linija. Vaizdas prasideda mažiausiomis detalėmis – samanomis. „minkštučiai samanų patalai ištiesti“, o pabaigiama aukščiausių pušų vaizdavimu. Kvapai prilygsta kvepalų mišiniui, kiekvienas krūmas ar žolė skleidžia nepakartojamą kvapą. Garsus perteikia vaizduodamas nakties tylą: „ Vidurnaktyj teip tyku, kad girdi, kaip jaunas/Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas“, o vėliau pateikia lakštingalos giesmės garsą: „ Ė už visus viršesnis lakštingalėlės balsas“. Be to žmogui šilelis- dvasios namai „ lietuvis miške, ko verkia nežino“, šventovė, vieta, kuri teikė įkvėpimo. Taigi Antanas Baranauskas pabrėžia, jog miškas – dvasios namai.

  • Microsoft Word 12 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (716 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Jogilė
  • Kintantys žmogaus ir gamtos ryšiai lietuvių literatūroje
    10 - 1 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Kintantys žmogaus ir gamtos ryšiai lietuvių literatūroje . (2017 m. Lapkričio 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/kintantys-zmogaus-ir-gamtos-rysiai-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2021 m. Balandžio 23 d. 05:41
×
40 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo