Klasicizmo epochos šokis


Įvadas. Baleto meno klasicizmas (XVII a. ). Klasicizmo pradininkai. Žanas Batistas Moljeras (Jean Baptiste Moliere). Šarlis Pjeras Bošanas (Charle Pierre Beauchamp). Žanas Batistu Liuli (Jean Baptiste Lully). Velyva klasicizmo epocha Rusijoje (XVIII - XIX a. ). Šokio meno raida, Rusijos balete. Rusijos baletas XIX a. Išvados.


Klasicizmo epocha buvo viena iš įtakingiausių. Muzikos ir šokio bruožai pakeitė savo pavidalus. Smarkius pasikeitimus galime įžvelgti Prancūzijoje, kur klasicizmas turėjo didelės įtakos baletui. Žodis klasicizmas (lot. classicus) reiškia pavizdinis. Tik išvertus galime nors kažkiek įsivaizduot pagrindinius šios epochos bruožus. Pagal nustatytų to meto nacionalinią filosofija, klasicizmas reikalavo laikytis griežtu estetikos normų. Turintis savo reikšmę, menas įgavo savo nuosavą charakterį – klasinį. Pagal turėtas ir savo įgautas reglamentacijas, baleto lygis nebuvo toks aukštas kaip tikėtina. Kaip nekeista, pats šokis vystėsi gana letai. Pasižiurint ir įvertinus spektaklius, galima tvirtai teigti, kad dar ilgai išsilaikė baroko stiliaus bruožai. Gremėzdiškumas, daugybė nereikalingų detalių. Labai trūko kompozicinio vientisumo, tobulumo pagal visus dramaturgijos aspektus. Buvo vėl nauduojamos kaukės ir rūbai išliko sunkus.

Jau XVII a. II pusėje – XVIII a. pradžioje bandoma ir pradėta nustatyti bendras šokio taisykles pagal kurias galima būtų remtis. Žymiai daugiau skirta dėmesio dramaturgijos dėsniams. Taip pat, teatro spektakliai buvo suskirstyti į žanrus. Jų buvo du – 1) rimtasis, kuris yra tragiškasis ir 2) žemasis, su komedijos polenkiu.

Kaip buvo nuspėjama, laikui begant atsirado daugybė profesonalių trupių, tačiau išliko sintetinis spektalkis. Toks spektaklis apjungė šokėjus, akrobatus ir žonglerius. Kaip ne keista, vienu metu pačiu populiariausiu ir įdomiausiu veikėju scenoje buvo klounas. Panašus procesas vyko ir kitose šalyse.

Liudviko XIV, itin mėgusio šokį ir praminto karaliumi Saule, laikai laikomi choreografijos emancipacijos pradžia. Jo asmeninė incitiatyva įkūrus šokio akademiją Paryžiuje, šokio meno raida suintensyvėjo. Šokis įgavo prasmę, patobulėjo visa atlikimo technika ir taip pat atsirado konkurencija tarp atlikėjų.

Pamažu žodį keičiant baletinei kalbai, dvare susiformavo tokie balo spektaklio žanrai:

Baletai – karnavalai, kuriems būdingas buvo originalumas, improvizacija bei fantazija. Juose dalyvavo choras ir skaitovai. Nauduojama mašininė technika. Kostiumai ir kaukės – įvairios.

Melodraminis baletas – tai spektaklis, glaudžiai susijęs su daina ir muzika. Siužetai – iš mitologijos bei riterių laikų. Teigiamas veikėjas visada nugali neigamą. Atlikėjai pasižymėjo perdėtu jausmingumu. Dievo vaidmenyje dažnai pasirodydavo karalius Liudvikas XIV su kauke.

Baletai – entrees (antrė, pranc. įeikite), kuriems būdingas visų aktorių išėjimas į sceną. Paskui vykdavo pristatymas, šokamos solo partijos (jų būdavo nuo 15 iki 30). Spektaklis baigdavosi grand (gran, pranc. didelis) baletu – vėl visi šokdavo.

Opera – baletas, kuriame sisijungia prancūzų šokis ir italų daina. Jo gimimo data laikomi 1671m., kai pasirodė bendras Ž. Liuli, Ž. Moljero ir Š. Bošono darbas „Psichėja“. Čia arijos buvo atliekamos italų kalba.

  • Microsoft Word 32 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2633 žodžiai)
  • Universitetas
  • Denis
  • Klasicizmo epochos šokis
    10 - 3 balsai (-ų)
Klasicizmo epochos šokis. (2018 m. Sausio 05 d.). https://www.mokslobaze.lt/klasicizmo-epochos-sokis.html Peržiūrėta 2019 m. Birželio 19 d. 06:34
×
Nesuprantate kaip atlikti užduotį? Klauskite eksperto!