Klasikinė antika. Sokratas. Platonas “daiktai” ir “idėjos”, “aristoteliškoji” Dievo samprata


Antikos daiktai. Sokrato idejos. Platonas ir aristotelis. Platonas apie mena. Aristotelio dievo samprata. Sokratas apie daiktus. Platonas daiktai ir idejos. Platonas skaidrės. Meno samprata antikoje. Antikos dievu daiktai.

Įvadas. Klasikinė antika - graikija. Sokratas, jo gyvenimas ir mirtis. Platonas – idėjų pasaulis. Aristotelis, “aristoteliškoji” dievo samprata. Išvados. Kalbėdami apie graikų kultūrą, pirmiausia turime omeny atėnus. Atėniečiai tikėjo tik viešumoje galintys atskleisti visus savo talentus ir “išreikšt save”. Tokia visuotinė bendruomenė vadinama polis. Šis žodis reiškė daugiau negu miestą ar valstybę- tai buvo way of life, gyvensena, kuria piliečiai didžiavosi. Iš to per kelias kartas išsirutuliuoja kultūra, nebe atgamtinę būtybę, bet patį žmogų iškėlusi kaip visuomenės vertės matą. Graikų mąstysenai realu buvo tai, kas pastovu. Ikisokratikai (prieš sokratą buvusieji) graikų filosofai ieškojo, kas yra visų tų apraiškų pamatas. Tačiau raktas graikų kultūrai perprasti, koncepsija, rikiuojanti patirtį ir mąstymą, centrinė kategorija, kuri daugiausia formuoja reikšmes ir kuriai visos kitos patarnauja, samprata, aiški iš savo esmės- yra mintis, kad tikrovėje organiškai slypi pavyzdžiai, struktūrų planai ir pamatinės formos, prie kurių prisitaiko plėtodamiesi realūs daiktai; ir kad tos pamatinės formos yra paprastos, pažinios ir racionalios. Išrasdami filosofiją graikai pradėjo naują žmonijos istorijos epochą. Mąstymas pats save atranda, išsivaduoja iš religijos pančių ir pats nusistato dėsnius, mąstymas lieka susietas su bendravimu ir viešu kalbėjimu. Mąstymas- tai dialogas, o ne monologas. Filosofija vystosi kaip teigimas ir prieštaravimas, kaip disputo menas ir kaip visapusiško dalyko nagrinėjimas. Graikai pavadina tai dialektika ( fil. Teorija, tikrovės kitimą, raidą aiškinanti vidiniais prieštaravimais, priešybėmis). Ją ypač kultivuoja sofistai- keliaujantys iškalbos mokytojai; jie rengia kursus politikams ir dėl savo opurtunizmo (taktika ir politika, kuria siekiama didžiausios naudos iš aplinkybių nepaisant savo principų) įgyja prastą šlovę. Nuo jų atsiriboja trys žvaigždės, kurių neprilygstama įtaka europiečių mąstymui nemažėja ligi mūsų dienų: tai Sokratas, Platonas ir Aristotelis. Jie sudaro vieną žvaigždyną, nes Platonas yra Sokrato mokinys, o Aristotelis- Platono. Sokratas (470-399m.pr.Kr.) pergyvena Periklio laikus ir Peloponeso karą, Platonas (427-347 m.pr.Kr.) veikia Atėnų renesanso epochoje, o Aristotelis (384-322 m.pr.Kr.) regi Makedonijos įsiviešpatavimą ir tampa Aleksandro Didžiojo mokytoju.
  • Microsoft Word 156 KB
  • 2012 m.
  • 19 puslapių (4688 žodžiai)
  • Kolegija
  • Severas
  • Klasikinė antika. Sokratas. Platonas “daiktai” ir “idėjos”, “aristoteliškoji” Dievo samprata
    10 - 1 balsai (-ų)
Klasikinė antika. Sokratas. Platonas “daiktai” ir “idėjos”, “aristoteliškoji” Dievo samprata. (2010 m. Kovo 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/klasikine-antika-sokratas-platonas--daiktai-ir-idejos-aristoteliskoji--dievo-samprata.html Peržiūrėta 2019 m. Birželio 26 d. 13:04
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema