Klasikinio ir operantinio sąlygojimo tyrimas


Klasikinio ir operantinio sąlygojimo tyrimas. Rezultatai ir jų aptarimas. Įvadas. Klasikinis sąlygojimas. Darbo tikslai. Metodika. Tiriamasis virtuali kompiuterinė žiurkė „Sniffy“. Darbo priemonės kompiuteris su instaliuota programa „SniffyPro“. Darbo eiga. I etapas. Klasikinio sąlygojimo tyrimas. Rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Literatūra.


Klasikinis sąlygojimas – tai išmokimas reaguoti jau esama organizmo reakcija ar prigimtiniu, refleksiniu elgesiu į naują dirgiklį, kuris ankčiau niekuomet nesukeldavo tokios reakcjos.

Ivanas Pavlovas tyrinėjo skrandžio sekrecijos (virškinimo sulčių išsiskyrimo) fiziologija. Tuo tikslu jis eksperimentavo su šunimis, kad būtų patogiau išmatuoti seilių išsiskyrimą į seiles ir skrandžio sultis išskiriančias liaukas būdavo įkišami vamzdeliai. Gavusiems maisto ir jį ėdant šunims skirdavosi seilės. Tai natūrali, prigimtinė organizmo reakcija (refleksas): maistas skatina seilių išsisyrimą. Gauname nesąliginį reflesą – tai neišmoktas, natūraliai atsirandantis atsakas į nesąliginį stimulą. Tačiau ilgainiui buvo pastebėta, kad šunims imdavo skirtis seilės vos tik koridoriuje pasigirsdavo šėriko žingsniai. Seilių išsiskyrimas pajutus burnoje maistą yra nesąliginis refleksas, o seilių išsiskyrimas išgirdus šėriko žingsnius yra sąliginis refleksas (Jusienė ir Laurinavičius, 2007).

Tokie patys buvo ir I. Pavlovo tyrimų rezultatai, pasitelkus kitokius dirgiklius – garsą ir šviesą. Pavyzdžiui, suskambus varpeliui, šuniui seilės neišsiskirdavo. Tačiau kai po kurio laiko, kaskart, suskambus varpeliui, šuo gaudavo ėsti, seilės imdavo skirtis vos tik pasigirdus varpeliui. Taigi šiuo atveju seilių išsiskyrimas suskambus varpeliui vėl tapo sąligine reakcija, o varpelis sąliginiu stimulu.

Klasikinis sąlygojimas lengviausiai vyksta tada, kai sąliginis stimulas atsiranda prieš pat (idealiu atveju, maždaug prieš pusę sekundės) nesąliginį stimulą , taip paruošdamas organizmą būsimam įvykiui. Svarbu , kad toks sutapimas laiko atžvilgiu būtų kartojamas, kol susidarys sąliginė reakcija. Nustojus veikti sąliginiui stimului (varpelio skambejimas) sąliginė reakcija ima blėsti (seilių išsiskyrimas). Ilgainiui šuo išmoks nebereaguoti į dirgiklį. Tačiau kartais pasitaiko savaiminis atsinaujinimas: nors jau kurį laiką varpelio skambėjimas nesukeldavo seilių išsiskyrimo, staiga šuo vėl ima „ varvinti seilę“ vos išgirdęs šį garsą. Savaiminis reakcijos atsinaujinimas leidžia manyti, jog iš tiesų susidariusi sąliginė reakcija ne išnyksta, o tiktai susilpnėja (Mayers, 2008).

(Jusienė ir Laurinavičius, 2007). Jis suformavo rezultato dėsnį, kuris teigia, jog atlyginamas elgesys yra linkęs kartotis. Labai išsamiai išmokimą sąlygojimo būdu ištyrinėjo psichologas B.F. Skinneris (1938). Šį sąlygojimo būdą jis pavadino operantiniu. Eksperimentuodamas Skinneris naudojo formavimą, t.y. nuoseklaus artėjimo būdą. Formavimas – operantinio sąlygojimo metodika, kai atlygis kreipia elgseną trokštamo tikslo link (Mayers, 2008).

  • Microsoft Word 120 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (1818 žodžiai)
  • Universitetas
  • Alma
  • Klasikinio ir operantinio sąlygojimo tyrimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Klasikinio ir operantinio sąlygojimo tyrimas. (2019 m. Gegužės 24 d.). https://www.mokslobaze.lt/klasikinio-ir-operantinio-salygojimo-tyrimas.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 20 d. 05:49
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema