Kodėl neturėčiau vengti vienatvės?


Kodėl neturėčiau vengti vienatvės?


Vienatvė – tai buvimas vienam, ne tik fiziškai (buvimas ne tarp žmonių), bet ir emociškai (kai žmogus atsiskiria, lieka tik su savimi, savo mintimis ir neturi iš kur pasisemti pagalbos bei patarimų). Vienišų žmonių istorijos dažniausiai būna liūdnos ir skaudžios. Bet galbūt nevisuomet turėtumėme vengti vienatvės ir pasibuvimo su savimi?

Dažniausiai skaudi vienatvė atskrieja į gyvenimą tada, kai to nesitiki arba kai nutinka kažkas, kas priverčia mąstyti apie vienišumą. Žmonės dažnai bėga kartu su laiku, visuomet kažkur skuba ir neturi laiko sau. Tačiau visada ateina tas momentas, kai reikia susimąstyti. Ir nesvarbu kas priverčia tai padaryti. Paulis Tilichas sako, kad susimąstome kai ‚‚sudūžta pačių apie save susikurta nuomonė, <...> kai žemės drebėjimas supurto ir sugriauna savęs pažinimo paviršių‘‘. O romėnų filosofas Epiktetas rašo, kad vieniši tampame kai ‚‚prarandame brolį, sūnų ar draugą, kurie teikdavo nusiraminimą‘‘.

  • Microsoft Word 10 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 1 puslapis (314 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Laura
  • Kodėl neturėčiau vengti vienatvės?
    10 - 1 balsai (-ų)
Kodėl neturėčiau vengti vienatvės?. (2017 m. Lapkričio 10 d.). https://www.mokslobaze.lt/kodel-netureciau-vengti-vienatves.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 26 d. 23:12
×
145 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo