Kombinuoto krovinio pervežimas jūra ir sausumos susisiekimo keliais per Klaipėdos uostą


Įvadas. Teorinė dalis. Lietuvos sausumos susisiekimo keliai. Jūrų susisiekimo keliai. Transporto rūšių pranašumai ir trūkumai. Krovinys ir jo savybės. Krovinių klasifikacija. Krovinio saugumas. Tara ir jos paskirtis. Transportavimo būdų parinkimo metodas. Krovos vieneto formavimas. Krovinio ženklinimas. Praktinė dalis. Maršrutas bei gabenamas krovinys. Transporto rūšys ir jų techniniai duomenys. Krovinio gabenimo laiko ir pinigų kaštai. Išvados. Literatūra.


Dabartiniame pasaulyje transportas užima gyvybiškai svarbią daly. Tai ūkio šaka, apimanti keleivių ir krovinių gabenimą įvairiais keliais ir įvairiomis transporto priemonėmis. Transportas formuoja mus supančia erdvę, atspindi gyvenimo būdą ir mūsų kultūrą. Jis užima svarbų vaidmenį stiprinant gamybą, įsisavinant gamtos turtus, kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant respublikos teritorijoje gamybines jėgas. Bloga transporto sistema neigiamai veikia visuomenę.

Šiame darbe bus aptariamos skirtingos transporto rūšys, jų privalumai ir trūkumai, apžvelgiami kroviniai, jų klasifikavimas, saugumas gabenimo metu, taip pat bus sudarytas teorinis laisvai pasirinkto krovinio gabenimo maršrutas jūra ir sausumos susisiekimo keliais.

Kai prekė reikiamai paženklinta, sudėta į atitinkama tarą ir gali būti saugiai vežama, teigiama, kad ji paruošta transportavimui. Visos prekės nuo jų pateikimo vežimui momento iki jų pateikimo pirkėjui yra vadinamos kroviniais. Apibendrinant, krovinys – prekė, paruošta ir pateikta pervežimui.

Kiekvieną iš mūsų supančioje aplinkoje yra daugybė daiktų įvairovė. Visi daiktai pagal tam tikrus požymius yra sugrupuojami. Klasifikacija apibrėžiama kaip kokios nors kilmės daiktų paskirstymas į tarpusavyje susijusias klases pagal juos labiausiai atitinkančius požymius, kurie išskiria juos iš kitų daiktų. Pagrindiniai ypatumai, kurie dažniausiai vertinami klasifikuojant krovinius, yra [7]:

Kai talpa, kurioje vežamas krovinys yra nepažeista, tinkamai uždaryta, ji apsaugo krovinį nuo tokio išorinio poveikio kaip: lietus, sniegas, ledas, dulkės, infraraudonieji bei ultravioletiniai spinduliai. Norint krovinį apsaugoti nuo tiesioginio vandens poveikio negalima į talpą krauti šlapių padėklų, krovinių.

Taros skirstomos į vienkartines ir ilgalaikes. Taip pat naudojama tara kroviniams vežti gali būti kieta (pvz.: dėžės), pusiau kieta (pvz.: gofruoto kartono pakuotė) arba minkšta (pvz.: pvc putos, plėvelė su oro burbuliukais). Tara pasirenkama priklausomai nuo transportuojamo krovinio.

Priklausomai nuo aplinkybių, taikomi skirtingi kriterijai kiekvienam krovinio transportavimo atvejui.

Renkantis transportavimo rūšį krovinio gabenimui taip pat reikia atsižvelgti į transporto savybes. Atskirų transporto rūšių pagrindiniai ypatumai [7]:

Krovinys – 770 tonų žemės ūkio trąšų. Trąšos supakuotos į polipropileno maišus po 50 kg. Maišai sukrauti ant euro palečių po 20 vnt. ir tvirtai apvynioti plėvele. Paletės gabenamos jūriniuose konteineriuose iš taško 1 (Jonava) per tašką 2 (Klaipėda) į tašką 3 (Stokholmą). Viename tokiame standartiniame jūriniame konteineryje galima gabenti iki 27 t svorį. Į Klaipėdos uostą, geležinkelio bėgiais iš Jonavos, startuos 35 tokių konteinerių sąstatas. [12]

Krovinio pakrovimas vyksta Jonavoje AB „Achema“ azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamykloje. Maršruto ruožas traukinio bėgiais nuo Jonavos iki Klaipėdos. Sąstatas iš Jonavos rieda geležinkelio bėgiais per Šiaulius ir pasiekia Klaipėdos uostą. Atstumas apie 310 km. Pasiekus Klaipėdos uostą, krovinys perkraunamas į TUCANA J konteinerinį laivą. Nuo Klaipėdos uosto iki Stokholmo uosto – 548 km. Bendras kilometrų skaičius į vieną pusę – apie 860 km. [15]

22 paletės su kroviniu pakraunamos į vieną jūrinį konteinerį. Iš viso 35 tokių konteinerių sąstatas iš Jonavos keliauja į Klaipėdą.

Traukinys su konteineriais iš Jonavos į Klaipėdos uostą, kur jie yra iškraunami, nukeliauja per 4 valandas. Kroviniai išduodami Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Kroviniui atvykus į Klaipėdos uostą, geležinkelis turi išduoti krovinį su važtaraščio originalu ir pranešimą apie krovinio atvežimą. Geležinkelio įmonė sutartyje nustatyta tvarka privalo pranešti gavėjui apie jo vardu pristatytą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo gavimo momento. Gavėjas sumoka nustatytą krovinio vežimo užmokestį bei užmokestį už geležinkelio įmonės suteiktas kitas paslaugas prieš gaudamas važtaraštį ir krovinį, jeigu krovinio vežimo sutartis nenustato kitaip. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra galimybė suderinti krovinio vežimą taip, kad iškrovus konteinerius terminale, traukinio sąstatas tuščias nevažiuotų atgal, o būtų pakraunamas kitomis prekėmis, kas išnaudoja krovinių gabendinimą geležinkeliais efektyvumą. [7]

  • Microsoft Word 5279 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3102 žodžiai)
  • Universitetas
  • Efka
  • Kombinuoto krovinio pervežimas jūra ir sausumos susisiekimo keliais per Klaipėdos uostą
    10 - 3 balsai (-ų)
Kombinuoto krovinio pervežimas jūra ir sausumos susisiekimo keliais per Klaipėdos uostą. (2017 m. Lapkričio 21 d.). https://www.mokslobaze.lt/kombinuoto-krovinio-pervezimas-jura-ir-sausumos-susisiekimo-keliais-per-klaipedos-uosta.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 19 d. 08:26
×
142 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo