Kompiuterinės grafikos įrankiai

Kompiuterinė grafika yra patrauklus ir galingas informacijos technologijų įrankis. Sunku rasti tokią sritį, kur grafinius duomenis apdoroti ir vaizduoti kompiuteriu būtų nenaudinga. Tai lemia ypač sparčią kompiuterinės grafikos techninės, programinės ir matematinės įrangos plėtrą. Dėl sparčios kompiuterių technologijų pažangos kompiuterinė grafika tapo praktiniu įrankiu. Šiandien jau įprasta, kad kompiuterinė grafika vartuojama labai skirtingose srityse: moksle, inženerijoje, versle, pramonėje, mene, medicinoje, reklamoje, žaidimuose, mokymo, valdymo, treniravimo ir kt. Srityse.

Kad piešinius, brėžinius, schemas, fotonuotraukas ir kitokius vaizdus būtų galima saugoti ir apdoroti kompiuteryje, jie turi būti užkoduoti dvejetainiais skaičiais. Vaizdas suskirstomas į elementus. Atmintinėje saugomi kiekvieno elemento parametrai. Pa iš smulkių taškų arba linijų sudaryto vaizdo struktūra vadinama rastru. Rastro principas žinomas jau nuo senųjų amžių. Tai mozaika, vitražas, siuvinėjimas kvadratėliais, nėriniai.

Norint kompiuteryje šiuo principų užkoduoti piešinį, jis padalijamas į labai mažus vienodo dydžio vaizdo elementus – taškus. Rastro taškas angliškai vadinamas dviem skirtingais terminais: skaitytuvo bei vaizduoklio rastro elementas – pixel =picture kiekvieną kartą pažvelgę į televizoriaus arba vaizduoklio ekraną mes matome taškinį vaizdą. Kompiuterio vaizduoklio matrica gali būti įvairaus dydžio: 640h480, 800h600,, 1600h1200 taškelių. Kadangi fiziniai ekrano matmenys nuo nesikeičia, tai kuo didesnė matrica, tuo taškeliai mažesni, o vaizdo kokybė geresnė.

Visi rastriniai vaizdai vadinami taškiniais. Taškinį vaizdą apibūdina parametrai: aukštis, plotis, raiška ir kiekvieno rastro taško spalva.

Fizinis rastro elemento dydis įvertinamas raiška – taškų kiekiu ilgio vienete, dažniausiai – colyje, ir žymimas ppi arba dpi. Vaizduoklio ekrano raiška nepriklausomai nuo vaizdo kortos būna 72 – 120 ppi. Spausdintuvų raiška yra daug kartų didesnė – 300, 600, 1200 dpi. Paprastai stengiamasi grafinį dokumentą parengti tokia raiška, kokia jis bus atkuriamas – spausdinamas arba rodomas ekrane.

Taškinei grafikai būdingas kodavimo paprastumas ir galimybė automatizuotai įvesti tikroviškus vaizdo kameromis, skaitmeniniais fotoaparatais, skaitytuvais. Tačiau yra ir trūkumų mažinant arba didinant vaizdą (mažu tašku išnikimas, taškų fizinių matmenų padidėjimas, piešinio bylos padidėjimas).