Konfucianizmas ir Daoizmas


Konfucianizmas ir daoizmas. Kinų religija. Konfucianizmas Moralinė filosofija Konfucijus ir Mencijus Dangaus kelias Praktinis elgesys Neokonfucianizmas Daoizmas. Konfucianizmas. Kinijoje atsiradusi ir po Rytų Aziją paplitusi etinė ir filosofinė sistema. Konfucionizme žmogus turi. Moralinė filosofija. Konfucionizmas geriausiai žinomas moraline filosofija. Konfucijus. Konfucijus pabrėžė, kad savo mokyme ne išradinėja kažko naujo. Mencijus. Meng Dzi – vienas žymiausių kinų filosofų. Dangaus kelias. Konfucianizmo klasikai kalba. Praktinis elgesys. Ilgainiui žodis „Dangus“ tampa daugiaprasmis. Neokonfucianizmas. Konfucianiškasis misticimas, ypač antra didžioji jo fazė. Kinų religijos ir krikščionybės skirtumai. Du keliai. Pirmasis konfucionizmo suklestėjimas iškėlė tokius mąstytojus kaip Mencijus ir Hsun-dzu. Gyvenimo modeliai. Didieji neokonfucionizmo mąstytojai įkvėpė konfucionizmui naują gyvybę. Daosizmas. Didžioji daosizmo religija daugeliu aspektų yra konfucianizmo priešingybė. Konfucianizmo tikslas yra tapti išminčiumi. Religijų sintezė. Didžiosios Kinijos religijos visuomet viena kitą įtakojo.


Konfucianizmas Moralinė filosofija Konfucijus ir Mencijus Dangaus kelias Praktinis elgesys Neokonfucianizmas Daoizmas.

Tai, kas Konfucijaus mokyme buvo paslėpta ar tik numanoma, atskleista ir atvira Mencijaus koncepcijoje. Mencijus stengėsi įrodyti, kad pati Dieviškojo kelio esmė , dieviškoji kosmoso galia, tampa žmogiškąją prigimtimi. Jam atrodė, kad jeigu žmogiškoji prigimtis būtų teisingai puoselėjama ir tinkamai ugdoma, tai net ir paprasčiausias žmogus galėtų tapti išminčiumi.

Ilgainiui žodis „Dangus“ tampa daugiaprasmis; anksčiau reiškęs aukščiausiąją dievybę (Konfucijus), dabar jis ima ženklinti ir moralinę jėgą (Mencijus), o paskui ir pačią visatą (Hsun-dzu).

Hsun-dzu sukuria praktiškąją konfucianizmo religijos pusę. Jis genialiai parodo, koks galingas yra tinkamai atliktas ritualinis veiksmas, reikalingas pakeisti linkusiai klysti žmogaus širdžiai iki išminčiaus proto. Tą įrodynėdamas Hsun-dzu sukuria kasdienio gyvenimo modelį, kuris realiai įkūnija religines bei etines Konfucijaus ir Mencijaus nuojautas. Be gyvo ritualo – kasdienio gyvenimo liturgijos, kurią sukilnina nusižeminimas, kuriai malonės dvasią įkvepia dorybingas elgesys, - religijos genijų, tokių kaip Konfucijus ar Mencijus, dieviškosios įžvalgos nerastų pritaikymo realybėje.

Konfucianiškasis misticimas, ypač antra didžioji jo fazė, neokonfucianizmas, yra įgavęs panteistinių tendencijų. Pirmasis jas plėtoti pradėjo vėlyvasis kinų filosofas Čang Dzai. Būtent šiuo laikotarpiu konfucianizmo religija ir mistiškasis jos aspektas pasipildo iš daosizmo ir budizmo perimtais elementais.

  • MS PowerPoint 6981 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (1055 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Kamilė
  • Konfucianizmas ir Daoizmas
    10 - 3 balsai (-ų)
Konfucianizmas ir Daoizmas. (2018 m. Gegužės 16 d.). https://www.mokslobaze.lt/konfucianizmas-ir-daoizmas.html Peržiūrėta 2018 m. Rugpjūčio 14 d. 17:21
×