Konstitucinės teisės sąvoka konspektas


Konstitucinės teisės sąvoka. Pagrindiniai šios kurso dalies tikslai. Pagrindiniai šios kurso dalies uždaviniai. Lietuvos respublikos konstitucija. Valstybės valdymo formą. Valdžios organų sistemą. Valstybės ūkio pagrindus. Valstybės politikos pagrindus. Pagrindines žmogaus teises. Konstitucija yra svarbiausias valstybės įstatymas , nes įstatymai ir kiti teisės norminiai aktai neturi prieštarauti konstitucinėms normoms. Konstitucija yra svarbiausias valstybės įstatymas , nes Konstitucijai būdingas stabilumas ir ji apsaugota nuo skubotų pataisymų. Sumanymą keisti ar papildyti. Teisė gauti socialinę apsaugą nedarbo atveju. Teisė streikuoti , darbuotojams ginant savo ekonominius ir socialinius interesus. Teisė į poilsį , laisvalaikį , taip pat kasmetines mokamas atostogas. Teisė gauti senatvės , invalidumo , našlių , našlaičių pensijas , socialinę paramą nedarbo metu. Teisė į mokslą. Teisė į nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose. Politinės teisės ir laisvės. Piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį. Teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar jų pareigūnų darbą , apskųsti jų sprendimus. Teisė laisvai vienytis į bendrijas , politines partijas ar asociacijas. Teisė piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Asmeninės teisės ir laisvės. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.


Konstitucinė teisė yra teisės šaka, jungianti normas, kurios įtvirtina ir reguliuoja ypač svarbius visuomeninius santykius. Šie visuomeniniai santykiai gali būti sugrupuoti taip:

Visuomeniniai santykiai, atskleidžiantys valstybinės santvarkos ir politikos pagrindus, ūkio sistemą, socialinę struktūrą;

Teisės normos, kuriomis reguliuojami minėti visuomeniniai santykiai, vadinamos konstitucinės teisės normomis ir jos turi savo bruožų. Joms būdinga tai, kad jose suformuluotos elgesio taisyklės yra paties bendriausio pobūdžio.

Vyriausybės nutarimai, kurie reguliuoja valstybinio valdymo organų organizavimo tvarką ir pan.

Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta 1992 metų spalio 25 dieną tautos referendumu. Ją sudaro preambulė, 14 skirsnių, baigiamieji nuostatai ir iš viso 154 straipsniai.

Lietuvos Respublikos Konstituciją, kaip pagrindinį (svarbiausią) įstatymą, apibūdina šie bruožai (teisinės savybės):

Konstitucija yra svarbiausias valstybės įstatymas, nes įtvirtina valstybės gyvavimo pamatus, t.y.:

Valstybės valdymo formą. Pagal valdymo formą valstybės būna monarchijos arba respublikos. Respublika – tai tokia valstybės valdymo forma, kurioje aukščiausieji valstybės valdymo organai yra renkami piliečių arba sudaromi atstovaujamųjų organų (parlamentų). Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika (Konstitucijos 1straipsnis). Monarchija yra tokia valstybės valdymo forma, kai aukščiausioji valstybinė valdžia formaliai priklauso monarchui;

Valstybinę santvarką. Pagal valstybinę santvarką valstybės yra skirstomos į vientisas (unitarines) ir jungtines (federacines). Toks skirstymas yra daromas pagal tai, koks yra konstitucijoje nustatytas centrinės ir vietinės valdžios institucijų santykis. Unitarinė valstybė – vieninga valstybė (jos sudėtyje nėra kitų valstybių), kurios teritorijoje veikia viena centrinė valdžia, viena teismų sistema ir pan. Federacija (sąjunga) – tai jungtinė valstybė, susidedanti iš federacijos narių (valstybių) ir centrinės valdžios, kurioje valstybės – narės dalį savo teisių paveda vykdyti centrinei (federacinei) valdžiai. Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius (Konstitucijos 10 straipsnis);

Valdžios organų sistemą. Valstybinė valdžia – tai valstybės funkcijų įgyvendinimo per valdingus įgaliojimus turinčias institucijas svarbiausias būdas. Valstybėje turi būti atliekamos trys pagrindinės funkcijos: įstatymų priėmimas, jų vykdymas ir teisingumo įgyvendinimas (žmogaus teisių ir laisvių apsauga, nubaudimas už teisės pažeidimus, konfliktų su įstatymų taikymu sprendimas). Todėl valstybinė valdžia yra skirstoma į tris grandis: 1. įstatymų leidžiamoji valdžia (Seimas); 2. vykdomoji valdžia (Respublikos Vyriausybė, Respublikos Prezidentas); 3. teisminė valdžia (teismai, prokuratūra).

2. Konstitucija yra svarbiausias valstybės įstatymas, nes įstatymai ir kiti teisės norminiai aktai neturi prieštarauti konstitucinėms normoms. Kaip jau buvo minėta, Konstitucija nustato valstybės gyvavimo pamatus, t.y. ji reguliuoja reikšmingiausius visuomenės gyvenimo socialinius santykius. Vadovaujantis tais Konstitucijoje nustatytais pagrindais, priimami visi kiti teisės norminiai aktai. Konstitucija tampa tartum teisine baze visiems kitiems teisės aktams. Todėl negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai. Esant tokiems prieštaravimams, galioja tik Konstitucija. Ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, - sprendžia Konstitucinis Teismas, kurio sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Konstitucija yra svarbiausias valstybės įstatymas, nes Konstitucijai būdingas stabilumas ir ji apsaugota nuo skubotų pataisymų. Tai garantuoja nustatyta griežta jos keitimo tvarka. Tokia tvarka yra būtina tam, kad svarbiausias valstybės įstatymas, reguliuojantis pamatinius visuomenės gyvenimo santykius, nebūtų keičiamas atmestinai, neapgalvotai. Ir todėl, pasikeitus Konstitucijai, keičiasi ir kiti, pagal ją priimti, teisės aktai.

  • Microsoft Word 27 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (3514 žodžiai)
  • Kolegija
  • Agne
  • Konstitucinės teisės sąvoka konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Konstitucinės teisės sąvoka konspektas . (2017 m. Lapkričio 12 d.). https://www.mokslobaze.lt/konstitucines-teises-savoka-konspektas.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 15 d. 16:41
×