Konstituciniai principai kursinis darbas


Įvadas. Konstitucinių principų ir teisės principų santykis. Konstitucinių principų sistema. Pirminiai konstitucijos principai. Sudėtiniai konstitucijos principai. Išvestiniai konstitucijos principai. Kitos Konstitucinių principų pažinimo galimybės. Kordinaciniai principai. Konstitucijos vieta teisinėje hierarchijoje. Konstitucija, vientisas dokumentas. Teisinės valstybės principas. Determinaciniai principai. Tautos suvereniteto įgyvendinimas įtvirtinus demokratiją. Pilietiškumo institutas. Valdžios padalijimo principas. Pasaulietiškumo principas. Socialinių garantijų įgyvendinimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Konstitucijos egzistavimas valstybėje užtikrina teisinės santvarkos realizavimo pamatus, kuriuose atsispindi tautos ginamų vertybių svarba bei jų apsaugai reikalingų priemonių įgyvendinimas. Kryptingai evoliucionavęs istorinėje plotmėje Konstitucijos institutas gynė pradžioje tik kai kurių luomų interesus, šiandien Konstitucija yra demokratinės santvarkos vienas iš pagrindinių elementų, užtikrinančių įstatymų leidybą, nukreiptą visos Tautos interesų gynimui, pilietinės visuomenės ugdymui.

Ne išimtis ir Lietuvos Respublika, kurios Konstitucija atspindi tos pilietinės visuomenės principus, kurie buvo išreikšti Lietuvos piliečių 1992 metais referendumo pagalba ir šiuo metu yra ginami valstybės, kaip svarbiausių interesų ir vertybių išraiška.

Kaip žinia, Konstitucija yra svarbiausių Tautos vertybių ir principų rinkinys, kuriais remiantis yra kuriama ir įgyvendinama visa valstybės teisėtvarka, įstatymų leidyba, valstybinių institucijų kompetencija, bei funkcijos. Taigi svarbu yra pažinti šiuos principus, jų reikšmę, kuo jie skiriasi vienas nuo kitų, kas turėtų būti jų reguliavimo objektas. Konstitucinių principų analizė reikalinga norint užtikrinti jų teisingą įgyvendinimą įstatymų pagalba, kuris vėliau gintų būtent tą interesą apie kurį buvo kalbama minėtame principe. Šiame darbe išanalizuosime visus esamus ir nenuginčijamus Konstitucijos principus, jų kiekį, vietą konstitucijoje, reguliavimo objektą, taip pat aptarsime skirtingų teisės tyrėjų nuomonę šiais klausimais, bei principų atpažinimo metodus. Svarbus aspektas nagrinėjant Konstitucijos principus yra jų susikūrimo aplinkybės. Šių aplinkybių tyrimui kaip informacijos šaltinį pasitelksiu Konstitucinio Teismo nutarimus, kadangi tik šios institucijos kompetencijoje yra oficialiai aiškinti konstitucijos principus ir tokiu būdu palaipsniui formuoti konstitucinę doktriną, bei teisingą Konstitucinių principų suvokimą.

Konstitucija – tai valstybinės reikšmės teisinis aktas, užimantis aukščiausią vietą teisinės hierarchijos piramidėje, nukreipiantis likusius šalies teisės aktus demokratinės santvarkos, pilietiškumo ugdymo, žmogaus prigimtinių teisų ir valdžios padalijimo principo užtikrinimo linkme. Lyginant Konstituciją su kitais įstatyminiais aktais jos reguliavimo objektas yra platesnis. Ji apima tiek eiliniu piliečių santykius, tiek ir valstybinės valdžios institucijų tarpusavio santykius, tad Konstitucijai privalo paklusti visi. Žinoma, šis reguliavimas nėra tiesiogiai reglamentuotas (turiu omenį procesinį reguliavimą), bet tokia išvada leidžia prieiti LR Konstitucijos 6 str., kuris teigia, jog remiantis Konstitucija kiekvienas gali ginti savo teises. Tad kitos teisės šakos įgyvendina šį straipsnį ir kitus likusius reglamentuodamos procesinę tvarką ir aplinkybes, kuriomis piliečiai gali ginti, įgyvendinti savo teises.

Konstitucijos 5 str. įgyvendina valdžios padalijimo principą, kas leidžia užkirsti kelią tironijos įsigalėjimui ar kitai, priešingai nei demokratijos, valstybės santvarkos atsiradimui. Taip pat valdžios padalijimo principas leidžia priimti valstybei naudingus sprendimus atsižvelgiant į skirtingus interesus. Istorija skelbia, jog ilgus amžius valdžia atstovavo tik siauro rato interesams, pamiršdama apie daugumos poreikius. Vėliau šis ratas prasiplėtė dėka aktyvios viduramžių aristokratijos, kuri išsikovojo iš karaliaus jų interesus ginančias teises. Apie tai liudija tokie dokumentai kaip XIII a. Magna charta (Didžiąja chartija) Anglija (1215 m.). Reikšmingiausi Anglijos konstitucijos raidos etapai, teisių perėmimu iš karaliaus aspektu, buvo nuo 1640 iki 1689 išleisti teisiniai aktai, kurie formavo Anglijos Konstituciją. Nors Anglijos Konstitucija yra nerašyta, tačiau ją sudaro daugiau nei 40 parlamento konstitucinių sprendimų, taip pat papročių ir precedentų. Ši turininga Konstitucijos raida buvo pagrindas, formuojantis kitų Europos valstybių Konstitucijoms. Lietuva Konstitucijos raidą pradėjo išleisdama 1528 – 1529m. statutą, vėliau koregavo juos 1566m. ir 1588m. Šios pirmosios Konstitucijos atsiradimas buvo didelis žingsnis formuojant naujos kartos valdžią, bet tai užtikrino tik siauro visuomenės luomo interesų įgyvendinimą. Pirmosios Konstitucijos, kurios reglamentavo visos visuomenės narių teises, buvo išleistos JAV (1776m.) ir Prancūzijoje (1789m.).Tai buvo postūmis kitoms šalims reikalauti iš monarcho visuotinės Konstitucijos. Karaliai, žinoma, neskubėjo nusileisti visuomenės norams ir tik palaipsniui menkino savo valdžios įtaką. Šiandieninė valdžia priklauso tautai, ir ji sprendžia kas ją gali atstovauti (4 str.).

  • Microsoft Word 55 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (8541 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aurimas
  • Konstituciniai principai kursinis darbas
    10 - 2 balsai (-ų)
Konstituciniai principai kursinis darbas. (2016 m. Spalio 11 d.). https://www.mokslobaze.lt/konstituciniai-principai-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 21 d. 00:26
×
Namų darbų pagalba 24/7