Kopenhagos jūrų uostas


Santrauka. Įvadas. Uosto istorijos fragmentai. Kopenhagos jūrų uostas. Kopenhagos uosto charakteristika. Uosto terminalai. Kopenhagos uosto valdymas. Uosto schema. Uosto statistika. Kopenhagos ir klaipėdos uostų palyginimas. Išvados. Literatūra.


Šiame darbe nagrinėjamas Danijos jūrų uostas – Kopenhagos jūrų uostas. Darbe pateiktas uosto aprašymas (geografinė padėtis, krantinių ilgis, gyliai prie krantinių, schema, uosto tipas, istorija, valdymo struktūra, specifika), statistika, bei palyginimas su Klaipėdos uostu. Analizuojamas laikotarpis – nuo 2011m. iki 2013m.

Žmonija visada stengiasi kurti optimalias sistemas, tarp kurių yra ir uostai. Tiesa, tolesnė jų plėtra siekiant kitų tikslų, ypač politinių, keitė optimalias uosto dalis, kartais ir visą uostą.

Uostas yra kiekvienos prie jūros ar vandens kelių esančios valstybės turtas ir valstybingumo rodiklis. Visos šalys visais istorijos raidos etapais stengiasi turėti uostus kaip „langą į pasaulį“.

Uostas ir laivyba yra neatsiejami vienas nuo kito, todėl pradėjus žmonėms naudoti vandens transporto priemones, vystėsi ne tik laivai, bet ir uostai, kurie turėjo atitikti vandens transporto priemonių reikalavimus.

Seniausiais laikais buvo statomi pakankamai geri, tvirti, išvystyti uostai, nes, pavyzdžiui, šalia Romos mūsų eros pradžioje pastatytas Ostia uostas turėjo molus, vidinius baseinus, laivybos kanalą, sandėlius, privažiavimo kelius. Vakarų Europoje XV – XVII amžiais uostai buvo intensyviai vystomi, nors kai kurie jų pastatyti pirmajame tūkstantmetyje arba antrojo tūkstantmečio pradžioje.

Kopenhaga – svarbiausias Danijos uostas ir valstėbės sostinė, įsikūrusi Zundo sąsiaurio rytinėje pusėje, Zelandijos ir Amagerio salose. Tai vienas seniausių Pietų Baltijos regiono miestų, kurio vietoje buvusi gyvenvietė šaltiniuose minima nuo 1043 m. 1254 metais ji gavo miesto teises, o nuo 1445 m. tapo Danijos karalių rezidencija ir šalies sostine. Nuo seniausių laikų per Kopenhagą ėjo vienas iš prekybos kelių, jungusių pietinę Švediją su Centrine Europa ir Viduržemio jūros regionu. Kaip ir dauguma kitų Pietų Baltijos uostų ir miestų, Kopenhaga neišvengė dalyvavimo kariniuose konfliktuose, buvo ne kartą puolama ir griaunama.Vis dėlto uostas palaipsniui plėtėsi.

Ypač palankios vystymosi sąlygos uostui susidarė XVIII a., kai Danija ilgus metus išvengė karų ir miestas bei uostas tapo svarbiausiu šalies prekybos centru. Mieste įsikūrė didelės laivų statyklos, nusistovėjo glaudūs prekybiniai ryšiai su Anglija, Švedija ir kitomis šalimis. Tuo tarpu pirmoji XIX a. pusė miestui buvo visai nepalanki. Pradžioje nuo anglų nukentėjo Danijos laivynas ir uostas. Po jo Europoje susiklosčiusi politinė situacija taip pat nebuvo palanki šaliai. Ji prarado dalį savo jurisdikcijoje turėtų teritorijų. 1886 m. miestas buvo naujai įtvirtintas, o uostas išsiplėtė į du rajonus: Vidinį – 7 m gylio, skirtą daugiausia karo laivams, ir iki 9 m gylio – išorinį, skirtą prekybos laivams.

  • Microsoft Word 1457 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2340 žodžiai)
  • Kolegija
  • Jana
  • Kopenhagos jūrų uostas
    10 - 2 balsai (-ų)
Kopenhagos jūrų uostas. (2016 m. Lapkričio 05 d.). https://www.mokslobaze.lt/kopenhagos-juru-uostas.html Peržiūrėta 2020 m. Birželio 06 d. 16:11
×
117 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo