Koroziniai galvaniniai elementai


Korozinių galvaninių elementų tyrimas teorinė dalis. Kontaktinė bimetalinė korozija. Taškinė pitingo korozija. Kavitacinė erozija korozija. Korozinis metalų nuovargis. Darbo priemonės ir reagentai. Bandymas. Korozinių galvaninių elementų tyrimas ir potencialų skirtumo nustatymas. Elektrolito tirpalas Tirpalo cheminė formulė Tirpalo pH. Bandinio medžiaga Potencialų skirtumas tarp matavimų taškų , mV %, H2SO. Bandinio medžiaga Potencialų skirtumas tarp matavimų taškų , mV Neris. Bandinio medžiaga Potencialų skirtumas tarp matavimų taškų , mV Salotės ežeras.


Kontaktinė (bimetalinė) korozija. Ši korozija vyksta, kai greta sujungti nevienodos rūšies metalai. Ji pasireiškia ten, kur vienoje konstrukcijoje liečiasi įvairių rūšių metalų vamzdžiai ar detalės su skirtingais elektrodiniais potencialais.

Tyrimais nustatyta, kad vienos grupės metalus galima eksploatuoti, kai jie liečiasi vienas su kitu. Tačiau liečiantis su kitos grupės metalu rūdija tas metalas, kurio potencialas mažesnis − neigiamesnis. Geriausia metalinį gaminį kniedyti to paties metalo kniedėmis ar suveržti varžtais (Kačerauskas 2006; Skučas 2007).

Taškinė (pitingo) korozija. Kai susidaro nedideli, tačiau gilūs korozijos židiniai (Skučas 2007).

Plyšinė korozija. Tai metalo irimo procesas, vykstantis tarpuose tarp dviejų metalų, arba esant metalo kontaktui su korozijai inertine medžiaga (Šulčius 2008).

Siūlinė korozija − specifinė korozijos forma, plintanti ant metalo paviršiaus po apsaugine danga. Šis korozijos tipas pastebimas ant plieno, magnio

ir aliuminio lydinių, padengtų metaline, taip pat ir lako, dažų danga. Paprastai siūlinė korozija plinta aplinkoje, kur santykinė oro drėgmė didesnė kaip 65 proc. (Kačerauskas 2006).

Tarpkristalinė korozija vyksta tarp metalo kristalų (grūdelių) jų sąlyčio vietoje. Tarp grūdelių susidaro purus korozijos produktas − rūdys. Tarpkristalinė korozija ypač pavojinga todėl, kad metalų paviršiuje ji nematoma. Metalas praranda tvirtumą, plastiškumą (Skučas 2007).

Erozinė korozija − tai procesas, kai korozija ir erozija vyksta vienu metu. Tai laipsniškas mechaninis metalo ardymo procesas. Erozinė korozija vyksta vamzdžiuose, skysčio krypties pakeitimo vietose (pvz., vamzdžių sulenkimuose, siurbliuose), kai normaliai skysčiui tekėti trukdo įvairūs išsikišimai, staigūs susiaurėjimai (Šulčius 2008).

Trinties korozija. Korozija vyksta varžtais, kniedėmis ar kitokiu būdu sujungtų metalų besiliečiančiuose paviršiuose, veikiant vibracijai ar kitokiu būdu susidarant trinčiai. Trinantis, ypač slystant, pažeidžiama apsauginė metalo plėvelė. Čia svarbiausia sąlyga korozijai atsirasti – ne drėgmė, bet oras. Trinties korozijos greitis yra apie du kartus didesnis negu paprastos korozijos (Kačerauskas 2006).

Įtempių korozija − tai vidinių arba išorinių įtempių sukelta korozija. Įtempių vietose, veikiant išorinėms ar vidinėms jėgoms, susidaro mikroplyšių. Plyšiai plinta kristalo sienelėmis (tarpkristalinis irimas) ir per patį grūdelį (transkristalinis irimas). Įtrūkiai būdingi plienams. Atsparus tas plienas, kurio sudėtyje yra daugiau nikelio (Šulčius 2008).

  • Microsoft Word 252 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (1793 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vilius
  • Koroziniai galvaniniai elementai
    10 - 3 balsai (-ų)
Koroziniai galvaniniai elementai. (2018 m. Rugsėjo 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/koroziniai-galvaniniai-elementai.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 18 d. 10:23
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema