Korozinių galvaninių elementų nustatymas


Teorinė dalis. Kontaktinė bimetalinė korozija. Taškinė pitingo korozija. Bandymas. Potencialo skirtumo priklausomybė nuo tirpalo pH metalinių plokštelių paviršiuje. Korozinių galvaninių elementų tyrimas ir potencialų skirtumo nustatymas. Išvada.


Kavitacinė erozija (korozija). Kavitacija − tai garų ar dujų burbuliukų susidarymo ir suirimo procesas. Kavitacijos metu susidarę burbuliukai, smūgiuodami į metalo paviršių, suardo apsauginę metalo plėvelę, susidaro daug mikroplyšių, ima trupėti mažos detalės. Šis erozijos (korozijos) procesas vyksta siurbliuose, pneumatikos ir hidraulikos prietaisuose (Kačerauskas 2006; Šulčius 2008).

Vandenilinis trapumas − tai metalo trapumas dėl jame ištirpusio vandenilio, kuris sumažina metalo tvirtumą. Metale atsiranda burbuliukų, kuriuos sudaro vandenilis (99,5 proc.). Vandenilinis trapumas dažniausiai būdingas plienams, kurių didelės stiprumo ribos vertės. Minkšti plienai dažniausiai susisluoksniuoja (Davis 2000; Kačerauskas 2006).

Korozinis metalų nuovargis − metalo patvarumo mažėjimas dėl įtrūkių tarp kristalų, veikiant ciklinei apkrovai ir nepalankiai aplinkai. Įtrūkių (mikroplyšių) atsiranda gaminio paviršiuje, jie plinta gilyn, kol gaminys suyra. Koroziją skatina pramonės įmonių įrangos, mašinų detalių, siurblių ašių, turbinų diskų, menčių nuovargio procesas (Denny 1992; Kačerauskas 2006).

Cheminė metalų korozija vyksta aplinkoje, nelaidžioje elektros srovei: sausose dujose, dažniausiai aukštoje temperatūroje (pvz., ore, chlore ir kt.) bei neelektrolitų tirpaluose (pvz., skystame brome, išlydytoje sieroje, įvairiuose organiniuose skysčiuose, naftoje ir jos distiliacijos produktuose) (Šulčius, Griškonis 2009).

d) netolygaus antrinių korozijos produktų sluoksnio. Po juo yra metalas anodas;

a) neutralių druskų koncentracijų nevienodumo. Metalo plotas, kontaktuojantis su koncentruotu tirpalu, turinčiu aktyvųjį anijoną, yra anodas;

b) deguonies koncentracijos nevienodumo. Metalo paviršius, kontaktuojantis su didesnės aeracijos tirpalu, yra katodas.

1 – anodinis. Tai hidratuotų metalų jonų elektrolite ir elektronų antodiniuose ploteliuose susidarymas:

Anodinės poliarizacijos, arba anodinio proceso sulėtėjimo, priežastis – metalo jonizacijos proceso sulėtėjimas, susikaupus metalo jonams prie anodo, kurie trukdo toliau tirpti metalui, arba metalo paviršiuje susidarius jį pasyvinančioms plėvelėms. Anodinio proceso suaktyvėjimo, arba anodinė depoliarizacijos, priežastis – jonų koncentracijos prie anodo mažėjimas, pavyzdžiui, tirpalą maišant, jungiant jonus į kompleksus, mechaniškai šalinant apsaugines pasyvinančias plėveles.

Katodinė poliarizacija, arba katodinio proceso sulėtėjimas, vyksta dėl nepakankamai greito elektronų jungimosi su depoliarizatoriais ir lėto depoliarizatorių tekėjimo į katodinę sritį. Depoliarizatoriais vadinami jonai, atomai arba molekulės, kurie prijungia elektronus. Katodinio proceso suaktyvėjimas, arba katodinė depoliarizacija, vyksta didinant depoliarizatorių koncentraciją visame tirpale bei prie katodo, taip pat maišant tirpalą.

  • Microsoft Word 252 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (1846 žodžiai)
  • Universitetas
  • Mangirdas
  • Korozinių galvaninių elementų nustatymas
    10 - 1 balsai (-ų)
Korozinių galvaninių elementų nustatymas. (2019 m. Vasario 19 d.). https://www.mokslobaze.lt/koroziniu-galvaniniu-elementu-nustatymas.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 17 d. 21:54
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema