Kraštotvarkos mokslo raida


Įvadas. Sąvokos. Kraštotvarkos samprata. Kraštotvarkos sąvoka. Kraštotvarkos veiklos raida, bei tradicijos. Kraštotvarka ir aplinka. Kraštotvarkos objektas, tikslas, uždaviniai, mechanizmas. Kraštotvarkos objektas ir kryptys. Kraštotvarkos ryšys su kitomis mokslo krytimis ir šakomis. Kraštotvarkos mokslo organizacinė struktūra. Kraštotvarkos pagrindinės sąvokos ir terminai. Kraštotvarkos paradigma. Praktinės veiklos priemonės. Išvados. Literatūros sąrašas.

Lietuvoje medžiaginį kraštovaizdžio pamatą formavo daugiausia su buvusiu apledėjimu susiję, o kai kuriose vietose jau po apledėjimo prasidėję geomorfologiniai procesai, kurie veikia ir dabar. Atitinkamų geomorfologinių procesų suformuoti paviršiaus plotai, kurie skiriasi kraštovaizdžio komponentais – gruntu, reljefu, vidaus vandenimis, požemio oru, dirvožemiu, augalija, gyvūnija ir kitais komponentais, yra vadinami žemėvaizdžiais. Kiekvienas žemėvaizdžio tipas turi tik jam būdingus gamtinius ryšius, pasižymi skirtingomis žmonių gyvenimui ir ūkinei veiklai, jų atžvilgiu turėtų būti taikomi diferencijuoti kraštotvarkos principai.

Kurti ekologiškai tvarų, gerą gyventi, patogų dirbti, sveiką ilsintis kultūrinį kraštovaizdį, nebežalojant to, kas gamtos ir žmogaus padaryta vertingo, yra pasaulinė problema.

  • Inžinerija Referatas
  • Microsoft Word 4431 KB
  • 2014 m.
  • 22 puslapiai (4413 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jurgita
  • Kraštotvarkos mokslo raida
    10 - 6 balsai (-ų)
Kraštotvarkos mokslo raida. (2014 m. Gruodžio 11 d.). https://www.mokslobaze.lt/krastotvarkos-mokslo-raida.html Peržiūrėta 2018 m. Vasario 26 d. 03:58
×