Kraštovaizdžio kaitos analizė


Įvadas. Sąvokos. Druskininkų rajono kraštovaizdžio apžvalga. Gamtinio kraštovaizdio naudmenų analizė. Antropogenizuoto kraštovaizdio naudmenų analizė. Antropogeninio kraštovaizdio naudmenų analizė. Druskininkų rajono kraštovaizdio kaita. Išvados. Literatūra.


Šio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos žemės fondo Druskininkų rajone sudėtį pagal naudmenas, kraštovaizdio tipus, kraštovaizdio kaitą. Nustatyti kraštovaizdžio kaitos priežastis.

Antropogenizuotas kraštovaizdis – tai dėl gamtinių procesų bei žmonių veiklos sąveikos atsiradęs ir svarbiausius gamtinės struktūros bruožus išsaugojęs kraštovaizdžio tipas, kuriame ekologinė ir regimoji pusiausvyra tarp gamtos ir žmogaus veiklos padarinių nesunkiai palaikoma. Jam priskiriamos žemės ūkio naudmenos, taip pat ekstensyvaus padriko užstatymo kaimai.

Druskininkų savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas esantis pietinėje Lietuvos dalyje, Alytaus apskrityje, abipus Nemuno. Administracinis centras – Druskininkai.

Druskininkai yra vienas seniausių gydomųjų kurortų Lietuvoje, turintis senas tradicijas, modernus bei savitas, gausiai lankomas Lietuvos kurortas. Druskininkų kurortas teikia aukštos kokybės sveikatingumo, turizmo ir reakreacijos paslaugas.

2011 metais sudarė 69,17 % sudaro miškai, 2,44 % vandenys, 2,4 % užstatytos teritorijos, 1,94 % keliai, 20,20 % žemės ūkio naudmenys ir 3,85 % kita žemė.

2016 metais sudarė 69,89 % sudaro miškai, 3,03 % vandenys, 3,41 % užstatytos teritorijos, 1,64 % keliai, 18,49 % žemės ūkio naudmenys ir 3,54 % kita žemė.

Pievų ir natūralių ganyklų plotų žymesnis pokytis matomas 2015 m. Kitais laikotarpiais šios naudmenos plotas kito nežymiai.

Įtakos šios naudmenos sumažėjimui turėjo ir miškų įveisimo ne miško žemėje programa.

Miškų plotų žymesnis pokytis matomas 2015 m. plotas padidėjo 268,19 ha, t.y. 0,85 % nuo buvusio miškų ploto. Kitais laikotarpiais šios naudmenos plotas sąlyginai pastovus. Miškų plotų didėjimui įtakos turėjo ES finansuojamos programos: miškų didinimo programa bei miško įveisimas ne miško žemėje prgrama, bei masiniu žemės vertinimu patikslinti duomenys.

Vandenų plotų žymesnis pokytis matomas taip pat 2015 m. Kitais laikotarpiais šios naudmenos plotų pokytis minimalus.

2015 m žymų, net 258,42 ha, t.y. 18,84 %, vandenų ploto padidėjimui įtakos turėjo kasami dirbtiniai vandens telkiniai, LR žemės ūkio ministro įsakymu vykdomas masinis žemės našumo vertinamas, kuris buvo atliekamas, remiantis naujai patvirtinta žemės našumo vertinimo atnaujinimo koncepcija bei darbų programa ir žemės našumo vertinimo metodika. Atnaujinti žemės našumo vertinimo duomenys paskelbti 2015 m sausio 1 d., todėl ir matomas ryškus skirtumas.

Pelkių plotų ryškus pokytis matomas 2015 m. plotas sumažėjo beveik per pus 269,2 ha, t.y. 46,78 % nuo ankstesnio pelkių ploto. Kitais laikotarpiais šios naudmenos plotas sąlyginai pastovus. Pelkių plotų sumažėjimui įtakos turėjo žemės melioravimas bei masinis žemės našumo vertinamas ir inventorizavimas, kuris buvo atliekamas rementis nauja žemės vertinimo metodika.

Nenaudojamos žemės plotų ryškus pokytis matomas taip pat 2015 m., plotas sumažėjo beveik dvigubai, 474,16 ha, t.y. 59,05 %. Kitais laikotarpiais šios naudmenos plotas kito nežymiai. Nenaudojamos žemės plotų sumažėjimui įtakos turėjo šių žemių įsisavinimas bei masinis žemės našumo vertinamas, kuris buvo atliekamas remiantis nauja žemės vertinimo metodika.

Druskininkų savivaldybė visais laikais turtinga gamtiniu kraštovaizdžiu, tai miškų ir ežerų kraštas. Gamtinis ktarštovaizdis sudaro 80 % visos teritorijos ploto.

Analizuojamoje teritorijoje 2011-2016 metais gamtinio kraštovaizdžio ryškiausi plotų pokyčiai: pelkių (-265,80 ha, t.y. 46,33 %) ir nenaudojamos žemės (-488,79 ha, t.y. 59,73 %).

Ariamosios žemės plotų ryškus pokytis matomas taip pat 2015 m., plotas sumažėjo 1,65%, kas sudaro 99,36 ha ploto. Kitais laikotarpiais šios naudmenos ploto kitimas minimalus. Šiame regione nėra didelių plotų ariamosios žemės, ji čia sudaro tik 13 % teritorijos ploto, nes žemės nederlingos, žemo našumo, todėl žemės ūkis nėra vystomas. Ariamosios žemės plotų sumažėjimui įtakos turėjo miško įveisimo ne miško žemėje vykdoma programa bei masinis žemės našumo vertinamas ir inventorizavimas, kuris buvo atliekamas rementis nauja žemės vertinimo metodika.

  • Microsoft Word 4697 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (3758 žodžiai)
  • Universitetas
  • Alma
  • Kraštovaizdžio kaitos analizė
    10 - 2 balsai (-ų)
Kraštovaizdžio kaitos analizė . (2017 m. Spalio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/krastovaizdzio-kaitos-analize.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 18 d. 18:29
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema