Krikščionybė ir protestantizmas Lietuvoje



A) Roma tapo pasaulio sostine. Bet viduje vyko gilus suirimo procesas. Roma laikėsi karais ir vergais. Vergai buvo pigūs ir turtuolių ūkiuose - latifundijose - jų dirbdavo tūkstančiai. Vergai dirbdavo ir kasyklose ir akmenų laužyklose - žodžiu - pačius sunkiausius ir juodžiausius darbus.
Begaliniai karai atitraukė valstiečius nuo laukų ir įstūmė juos į vargą. Smulkūs ūkininkai nepajėgė konkuruoti su didžiulėmis latifundijomis, todėl dažnai parduodavo savo žemes už menkus pinigus turtuoliams ir keliaudavi į romą uždarbiauti.
Vergai buvo dar blogesnėje padėtyje. Juos laikė gyvulių vietoje ir vadino kalbančiais įrankiais. Dauguma jų šiam pasaulyje nematė jokio išsigelbėjimo.
Todėl neturtingiesiems visuomenės sluoksniams labai tiko krikščionybė, kuri skelbė nukryžiuotojo, kaip vergo, dievo mokslą.
B) pirmosios krikščionių sektos atsirado, matyt, žydų tarpe, nes jie tuo laikotarpiu irgi pateko romėnų vergovėn, o po nepavykusių sukilimų, žiaurių numalšinimų ir ištrėmimų iš tėvynės jų gyvenimas buvo pats tragiškiausias. Todėl jiems labiausiai ir reikėjo kristaus. Bet kadangi ši išsigelbėjimo idėja tiko daugumai romos imperijos gyventojų, tai ji palaipsniui paplito po visą šalį.
C) iš pradžių krikščionybė turėjo visai mažai apeigų, bet vėliau senųjų religijų pavyzdžiu jų atsirado labai daug. Daugelis jų, kaip krikštas, sutvirtinimas, mišios, yra labai senos, ikikrikščioniškos kilmės.
Ankstyvosios krikščionybės pasaulėžiūra nebuvo vieninga sintezė. Nepaisant to, ji buvo gyva ir veiksminga, buvo kartu ir pasaulėžiūra, ir tikėjimas, ir dorovė, ir gyvenimo būdas. Teigdama pomirtinio išganymo viltį, krikščionybė darė tikinčiuosius taikius, ramius, nusižeminusius, nuolankius, abejingus viskam, netgi savo likimui, išskyrus tikėjimą. Jie gyveno uždaromis bendruomenėmis, vengė dalyvauti viešame gyvenime, neigė pagoniškus dievus, todėl buvo nemėgstami, laikomi bedieviais, persekiojami. Tačiau tai krikščionis telkė ir vienijo. Dėl šių ir kitų aplinkybių ankstyvųjų krikščionių papročiai skyrėsi doroviniu griežtumu ir dvasiniu patvarumu. Taia) kai xiiia. Kalavijuočių ir kryžiuočių ordinai, nukariavę latvius bei prūsus, įkūrė didelę ir galingą krikščionišką valstybę, susikūrė aštuonios vyskupijos, priklausiusios romos arkivyskupui.
Lietuviai tapo apsupti gerai ginkluotų valstybių. Išlikti Lietuviai galėjo tik susijungę į tautinę valstybę ir priėmę krikščionybę.