Kristijonas Donelaitis. Biografija. Kūryba

Kodėl sunku skaityti metus ? Neturi šis kūrinys aiškios pradžios ir pabaigos, nėra jame kokio nors svarbiausiojo įvykio, vieningo siužeto, intrigos, sunki jo kalba, daug archaizmų. Tačiau tai pirmasis didesnės apimties grožinės literatūros kūrinys Lietuvių kalba, savo turiniu – nauju požiūriu į valstietį- reikšmingas ir europos literatūros istorijoje.

Lietuviai 18 a. Mažojoje Lietuvoje. 18 a. Lietuviai gyveno dviejose valstybėse. Pietvakarinė mažesnioji Lietuvių apgyvendinta teritorija priklausė prūsijos imperijai – tai vadinamoji rytų prūsija arba mažoji Lietuva, o didžioji Lietuva įėjo į lenkijos-Lietuvos valstybę. Mažosios Lietuvos Lietuviai daugiausia evangelikai liuteronai, o dauguma lenkijos-Lietuvos valstybėje gyvenusių Lietuvių buvo katalikai. Taigi istorinės aplinkybės suformavo dvi Lietuvių raštijos tradicijas – protestantiškąją ir katalikiškąją, kurios nuo 16 a. Vystėsi paraleliai. Lietuvių skaičių labai sumažino 1709-1710 m. Maras. Ištuštėjusiose sodybose karalius apgyvendino kolonistus, atvykusius iš vokietijos, šveicarijos, prancūzijos. Tarp senųjų krašto gyventojų ir naujai atvykusių brendo nesantaika. Pastarieji tapdavo daugiausia laisvais ūkininkais, amatininkais, valdininkais, o Lietuviai – baudžiauninkais. Donelaitis gimė lazdynėlių kaime. Jo tėvas buvo Lietuvis, laisvas nuo baudžiavos ūkininkas. Kristijonas liko našlaičiu turėdamas metus. Motina visgi sugebėjo išleisti į mokslus vaikus: sūnus pričkus tapo žinomu karaliaučiaus auksakaliu, muzikos, fizikos instrumentų bei laikrodžių dirbėju. Kiti broliai taip pat pasižymėjo nagingumu. Kristijonas irgi buvo gabus mechanikas, mėgo dirbti barometrus, laikrodžius, šlifuoti stiklus, bet pasirinko kunigo kelią – studijavo teologiją karaliaučiaus universitete. Ten jis papildomai mokėsi klasikinių kalbų, poetikos meno, lankė Lietuvių kalbos seminarą. Baigęs universitetą, donelaitis gebėjo eiliuoti vokiečių ir Lietuvių kalbomis, mokėjo graikų, lotynų, hebrajų, prancūzų kalbas, buvo gerai susipažinęs su antikine ir savo laikų literatūra.

1740 m. Donelaitis baigė universitetą ir buvo paskirtas stalupėnų mokyklos antruoju mokytoju ir bažnytinio mokinių choro vedėju, netrukus tapo šios mokyklos vadovu. Manoma, kad čia mokytojaudamas jis jau rašė pasakėčias, kurias galėjo skaityti mokyklos auklėtiniams ( pasakėčių pradžia- antika, ezopas).

1743 m. Donelaitis paskiriamas tolminkiemio parapijos pastoriumi ir ėjo šias pareigas iki mirties. Tolminkiemyje jis pastatė naują bažnyčią, mokyklą, pastorių našlių namus.