Krizės laikotarpis


Įvadas. Krizės preliudijos. 1921 – 1929 ekonominis bumas. 1921 – 1929 metų infliacija. Naujoji era. Keinsistinis požiūris į krizę. „Austrijos mokyklos“ požiūris į krizę. Jav prezidentų veikla ir priimti politiniai sprendimai kovai su didžiąją depresija. Herbertas huveris, jav prezidentas 1929-1933m. Franklinas ruzveltas, jav prezidentas nuo. Krizės pasekmės. Išvados. Summary. Literatūra. Priedai.


Darbo metodai – mokslinės literatūros skaitymas, analizavimas. Dedukcijos metodu išskiriamos ir analizuojamos įvairios priežastys lėmusios sukelta krizę. Statistinių duomenų, bei grafikų analizė ir interpretavimas.

1“Murray Rothbard, America's Great Depression (Ludwig von Mises Institute, 2000), psl. 91 – 101.

Per 1921 – 1929 metų bumą ženkliai išaugo bankų kreditų skaičius. Ši augimą lėmė neteisingas komercinių bankų privalomųjų rezervų kontroliavimas. Rezervo kiekio mažinimas sukėlė perteklinius rezervus kas iki tol buvo nebūdingas reiškinys iki tol, kadangi bankai visada stengėsi skolinti tiek kiek legaliai gali. Pertekliniai rezervai paskatino bankus didinti kreditų skaičių, taip iššaukiant augančią infliaciją. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje privalomi bankų rezervai buvo tokie: 13% Centriniame rezervo banke (Niujorke ir Čikagoje), 10% rezervo bankuose ir 7% valstijų bankuose. Tačiau buvo būdų apeiti šiuos reikalavimus. Jei bankas turėdavo indėlį kitame rezervo banke, tai šio banko rezervas skaičiuojant jame pačiame turėjo būti 3% neatsižvelgiant į banko rūšį. Palaipsniui toks pinigų perkėlinėjimas iš vieno banko į kitą pakeitė bankų rezervų bendrą veiksmingumą ekonomikoje. Naujai nusistovėjęs privalomasis rezervas leido bankams padidinti kreditų skaičių taip sukuriant naujų pinigų, bei padidinant infliaciją.

1921 – 1929 metais JAV vykęs ekonominis bumas kėlė žmonių optimizmą. Žmonės tikėjo, jog pasibaigus karui ir jų nustekenta Europa paskatins augančią gerovę JAV. Buvo tikima, jog išaušo „naujoji era“ ir JAV ekonomika ir pragyvenimo lygis be perstojo augs. Tuo metu buvo daugiau skolinamasi, noriau investuojama. Plačiai paplito investavimas ir spekuliavimas akcijų biržose. Augo akcijų rinkos. Per šiuos aštuonerius metus „Dow Jones Industrial Average“ indeksas pakilo, net 6 kartus. Šis indeksas buvo sudarytas iš 30-ies stambiausių pramoninių JAV korporacijų akcijų ir sudarytas bendras jų paketas.

Remiantis EICHENGREEN, B., & IRWIN, D. A. (2010). The Slide to Protectionism in the Great Depression: Who Succumbed and Why?. Journal Of Economic History, straipsniu JAV tapo didžiausia kreditorė pasaulyje, kadangi skolino daugeliui Europos šalių kurioms reikėjo atsigauti po Pirmojo pasaulinio karo. Dėl šių kreditų ir stiprios JAV ekonomikos, bei politinės įtakos doleris tapo svarbiausia pasaulio valiuta. Šie faktai stiprino JAV globalią poziciją ir optimistišką požiūrį į ateitį. Kai 1918 metais baigėsi Pirmasis Pasaulinis karas, buvusios JAV sąjungininkės Europos šalys tapo debitorės JAV bankams. Sumos buvo per didelės, jog jas būtu galima greit gražinti iš karo nustekentų šių šalių iždų. Tai viena iš priežasčių kodėl sąjungininkai norėjo, jog JAV reikalautu reparacijų iš Vokietijos, bei Austrijos-Vengrijos. Tačiau, šios šalys pačios buvo labai prastoje ekonominėje situacijoje po karo ir niekaip nebūtu galėjusios sumokėti skolų. Trečiajame dešimtmetyje šalys debitorės pradėjo spausti JAV, jog ši atleistu arba dalinai sumažintu jų įsipareigojimus. JAV atmėtė ši prašymą ir vietoj to, JAV bankai pradėjo teikti paskolas Europos šalims. Taigi skolos ir reparacijos buvo grąžintos tik naujųjų skolų sąskaita. Kai trečiojo dešimtmečio pabaigoje JAV ekonomika pradėjo silpnėti Europos šalims skolintis pasidarė gerokai sunkiau. Taip pat kadangi JAV vyravo perprodukcija šioms šalims nebuvo palanku importuoti produkcijos į Ameriką. Kadangi eksportas į JAV sumažėjo, taip pat sumažėjo importas iš šios šalies. Taip pat, to priežastis buvo tai jog Europos industrija ir agrokultūra pradėjo stiprėti ir tapo labiau produktyvesnė. Tai jog Europa negalėjo susimokėti skolų ir reparacijų, bei sumažėjo šių šalių paklausa JAV produktams smukdė JAV ekonomiką. „JAV tapo tarptautine kreditorė, o eksportai į JAV rinką jau buvo pradėję mažėti“

  • Microsoft Word 242 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (5090 žodžiai)
  • Universitetas
  • Audrius
  • Krizės laikotarpis
    10 - 3 balsai (-ų)
Krizės laikotarpis . (2017 m. Lapkričio 25 d.). https://www.mokslobaze.lt/krizes-laikotarpis.html Peržiūrėta 2019 m. Liepos 19 d. 12:01
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema