Krovinio vežimo organizavimas Pavojingieji kroviniai


Įvadas. Radioaktyvaus urano savybės ir naudojimas. Fizikinės savybės. Cheminės savybės. Naudojimas. Urano identifikavimas ir klasifikavimas. Radioaktyvaus urano pakavimo reikalavimai ir galimybės. Galimybė gabenti su kitomis pavojingomis medžiagomis ar kroviniais. Krovinio nužymėjimo parinkimas bei taros nužymėjimas. Radioaktyvaus urano sandėliavimas. Dokumentavimas ir teisinis reguliavimas. Transporto priemonės parinkimas ir ženklinimas. Transporto priemonės parinkimas. Ženklinimas. Vairuotojo ir pervežimo proceso organizatoriaus reikalavimai. Maršrutai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas – remiantis teorinėmis žiniomis ir analitiniais metodais parengti kursinį projektą apie pasirinkto specifinio krovinio ypatybes, pakavimo būdus bei krovimą, saugojimą, parengimą vežti ir transportavimą.

Pasirinkti specifinį krovinį iš pavojingų, greitai gendančių, sunkiasvorių arba didžiagabaričių krovinių srities.

Radioaktyvus uranas yra priskiriamias septintai pavojingų krovinių klasei. Šiai klasei priskiriamos medžiagos, turinčios radionuklidų, kurių savitasis aktyvumas viršija 70 kBq/kg. Daliosios medžiagos - tai uranas - 233, uranas - 235, plutonis - 238, plutonis - 39, plutonis - 241 arba bet koks šių radioaktyviųjų izotopų junginys. Visos radioaktyvios medžiagos yra skirstomos į aukšto ir žemo savito aktyvumo medžiagas. Uranas yra priskiriamas prie žemo savitojo aktyvumo (ŽSA) medžiagų grupės. ŽSA - tai riboto savitojo aktyvumo radioaktyvioji medžiaga, arba radioaktyvioji medžiaga, kuriai taikomos ribinės apskaičiuoto vidutinio radioaktyvumo reikšmės. Žemo savito aktyvumo medžiagos išskiriamos į dar pogrupius. Radioaktyvus uranas yra ŽSA I grupėje, kuriai priskiriami:

kieti, neapšvitinti gamtiniai arba nuskurdinti uranas, toris ar jų kieti, skysti junginiai arba mišiniai;

radioaktyvios medžiagos, kurios nėra daliosios ir kuriom A2 reikšmė neribojama.

U-235 izotopas randamas labai mažais kiekiais uolienose, dirvožemyje, vandenyje, augaluose ir gyvūnuose.

Dėl savo didelio tankio, uranas naudojamas kaip atsvara lėktuvų sparnuose.

Dėl savo cheminių savybių uranas yra priskiriamas prie žemo savitojo aktyvumo (ŽSA) medžiagų grupės. ŽSA - tai riboto savitojo aktyvumo radioaktyvioji medžiaga, arba radioaktyvioji medžiaga, kuriai taikomos ribinės apskaičiuoto vidutinio radioaktyvumo reikšmės. Apskaičiuojant vidutines žemo savitojo aktyvumo reikšmes, neatsižvelgiama į išorinę apsauginę medžiagą, esančią aplink ŽSA medžiagą. Žemo savito aktyvumo medžiagos išskiriamos į dar tris pogrupius. Radioaktyvus uranas yra ŽSA pirmoje grupėje, kuriai priskiriami:

Transporto indeksas (TI) – skaičius, priskirtas pakuotei, išorinei transporto tarai, konteineriui arba nesupakuotiems MSA –I arba DUP – I, kuris naudojamas radioaktyviajai apšvitai kontroliuoti;

Kritiškumo saugos indeksas (KSI) – dydis, nustatomas pakuotei, išorinei transporto tarai arba konteineriui, kuriuose yra dalioji medžiaga, - skaičius, naudojamas bendrajai pakuočių, išorinės transporto taros arba konteinerių, kuriuose yra daliosios medžiagos, kontroliuoti.

Kiekviena tara turi būti sėkmingai praėjusi tam taros tipui taikomus bandymus. Bandymams tara turi būti parengta taip, kaip ir vežimui, vidiniai ar vienetiniai indai ar tara turi užpildyti ne mažiau kaip 98 % jų tapos (skysčių) ar ne mažiau kaip 95 % (kietųjų medžiagų).

Kiekviena pakuotė, t.y. kiekvienas užpildytas taros vienetas turi būti papildomai žymimas tam tikrais užrašais ir pavojaus ženklais, kad būtų išvengta neleistino krovimo. Pakuotes žymi ir ženklina siuntėjas, pakuotojas ar jo įgaliotasis asmuo. Visi užrašai ant pakuočių turi būti aiškūs, gerai matomi, atsparūs oro sąlygoms.

7 klasės medžiagos turi savitą ženklinimą. Visos pakuotės (išskyrus išskirtinio tipo pakuotes) turi būti paženklintos dviem įspėjamaisiais jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais priešinguose pakuotės šonuose.

Gautas skaičius apvalinamas vieneto dešimtųjų dalių tikslumu. Jeigu gaunama 0,05 ar mažiau, laikoma, kad šis skaičius lygus 0. Kuo transporto indeksas didesnis, tuo didesnę jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą skleidžia vežamas krovinys. Pagal apskaičiuotą transporto indeksą ir išmatuotą dozės galią pakuotės paviršiuje nustatoma kiekvienos pakuotės pavojingumo kategorija. Priklausomai nuo pavojingumo kategorijos, įspėjamojo jonizuojančiosios spinduliuotės ženklo viršutinė dalis yra baltos arba geltonos spalvos. Baltos spalvos viršutinė ženklo dalis rodo, kad dozės galia pakuotės paviršiuje nėra labai didelė (neviršija 0,005 mSv/h), o geltonos spalvos – dozės galia pakuotės paviršiuje yra nuo 0,005 mSv/h iki 2,0 mSv/h.

  • Microsoft Word 1873 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (4742 žodžiai)
  • Universitetas
  • Monika
  • Krovinio vežimo organizavimas Pavojingieji kroviniai
    10 - 2 balsai (-ų)
Krovinio vežimo organizavimas Pavojingieji kroviniai . (2017 m. Gruodžio 10 d.). https://www.mokslobaze.lt/krovinio-vezimo-organizavimas-pavojingieji-kroviniai.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 20 d. 13:45
×