Krovinių vežimo jūrų transportu organizavimo ypatumai Lietuvoje


Įvadas. Krovinių gabenimo jūrųtransportu teoriniai aspektai. Krovinių vežimo jūrų transportu apibrėžtis. Krovinių gabenimo laivų tipai. Konteinerių tipai. Krovinių gabenimo jūrų transportu praktiniai aspektai. Teisės aktai reglamentuojantys krovinių vežimus jūrų transportu. Krovinių gabenimas Klaipėdos uoste ir jo ypatybės. Lietuvos jūrų krovinių statistika. Išvados. Literatūra ir šaltiniai. Priedai.


Darbo tikslas: Išanalizuoti krovinių vežimo jūrų transportu organizavimo ypatumus Lietuvoje.

Nuo pirmųjų XIX a. dešimtmečių jūrų transporto sąvoka pasikeitė, jūrų transportas tapo sistemos dalis, tai kombinuotas įrenginių naudojimas, eksploatavimas, pavirto į nuolatinės priežiūros bei aptarnavimo sistemas. Lietuva tapo nepriklausoma, jūrų transportas tapo kur kas stipresnis, technologijos patobulėjo. Šiame amžiuje krovinių gabenimui jūrų transportu būdingas aukštas darbo našumas, kadangi krovos darbai tapo mechanizuoti. Per trumpą laiką į laivą perkeliama ir iškeliama daug ir sunkių krovinių.

Krovinių transportavimui jūra skirti laivai į pogrupius skirstomi pagal gabenamo krovinio rūšį, pagal konstrukciją, pagal plaukiojimo rajoną ir t.t. Pagal gabenamo krovinio rūšį laivai skirstomi į:

Pagrindiniai ir svarbiausi rodikliai, kurie apibūdina jūrinius laivus, (Aidas Vasilis Vasiliauskas, Krovinių vežimo technologijos. Vadovėlis- Viešoji įstaiga Socialinių mokslų kolegija, 2013, p183 )

Ro-Ro ir Lo-Lo tipo laivai – priklauso konteinerinių laivų tipui. Krovinių konteineriai dažniausiai pakraunami auto pakrovėjais: per laivagalius Ro-Ro tipo laivuose, per laivo bortą Lo-Lo tipo laivuose ( Vytautas Paulauskas, Jūrinė technologija. Mokymo medžiaga-vadovėlis jūreiviui. I DALIS laivo sandara, Klaipėdos universiteto leidykla, 2015,p14 ).

Sužinojus apie laivus, laivų savybes, pasirinkus tinkamus konteinerius ir suderinus atitinkamus jų aspektus, reikia žinoti ir teisės aktų reglamentavimus, norint transportuoti ir vykdyti savo veiklą.

Vežant krovinį bet kuriuo transportu turi būti sudarytos sutartys, kelių transportas turi atitinkamas sutartis taip pat ir jūrų transportas turi sau atitinkančias sutartis.

Kaip matome 11 paveikslėlyje nuo 1999metų krova pasikeitė ryškiai lyginant su praeitais 2015metais, nuo 15 mln. t. pakilo net iki 37mln.t. tai yra dvigubai didesnė krovos apimtis, tai mano manymu yra milžiniški skaičiai. Nors skaičiai labai svyruoja ir nepasakytume, kad jie kristų, tačiau pažvelgus atidžiau į 2008 metų krizę Klaipėdos uostas taip pat pajautė, kai 2008m buvo didžiausias krovos pakilimas iki 29mln. t. ir staiga 2009m krito iki 27 mln.t, tuo metu niekas negalėjo pasakyti kaip pasisuks viskas, tačiau Klaipėdos uostas išsilaikė stipriai krizės laikotarpiu ir 2010m pakilo krova iki 31mln. t. Tačiau pažiūrėkime į artimesnius 2011metus, tada krova siekė 36mln.t, o bėgant metams 2013metais nukrito krova net iki 33 mln. t. tada staiga ima kilti 2014 pasiekia 36mln.t. ir galiausiai 2015metais pakyla iki 37mln.t. Tai absoliučiai geriausias Klaipėdos uosto metinis rezultatas. Taigi krova yra svyruojanti, tačiau remiantis 11 paveikslėlyje pateiktais duomenimis galima teigti kad krova yra didėjanti, nors ir svyruoja.

Šiame darbe pateikiau pagrindinius laivus ir pačius populiariausius konteinerius, todėl, kad Klaipėdos uoste kroviniai yra gabenami būtent daugiausiai tomis rūšimis, kaip matome 13 paveikslėlyje 2015m gabenami kroviniai didžiausią dalį užėmė Trąšos jos sudarė 34,24% visų krovinių, Naftos produktai užėmė antrąją vietą ir buvo gabenta 20,74% krovinių, toliau sekė Ro-ro kroviniai ir jie sudarė 11,54%, konteineriai užėmė 11,39% visų krovinių. Toliau sekė Grūdai, jų buvo pervežta 7,93%, Žiūrint į 13 paveikslėlį matome kad metalo ir ferolydinių buvo pervežta palyginus nedaug, tik 3,37%, bet ne mažiausiai, nes rūdos, medienos, šaldytų krovinių, cukraus žaliavų ir metalo laužo procentai nesiekė net 2%, ir kiti neišvardinti kroviniai užėmė 4,71%. Tokie pavieniai procentai atrodo maži, tačiau įsivaizduokime, metalas kuris užėmė 3,75% palyginus su kroviniais gabentais 2015m 37mln t,. gautųsi 1,387,500 tonų. Todėl tikrai kiekiai yra labai dideli, galima butų palyginti su standartiniu tentiniu sunkvežimiu 13,6 ldm, 24t pakraunamojo svorio, manau įsivaizduojame, kad mums neabejotinai tokiems kiekiams reikalingi laivai.

  • Microsoft Word 689 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (4012 žodžiai)
  • Kolegija
  • Justinas
  • Krovinių vežimo jūrų transportu organizavimo ypatumai Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Krovinių vežimo jūrų transportu organizavimo ypatumai Lietuvoje. (2017 m. Vasario 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/kroviniu-vezimo-juru-transportu-organizavimo-ypatumai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 23 d. 01:57
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema