Kuhno paradigmos

Nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio imta manyti, kad ieškant adekvatesnės mokslo sampratos, reikia pradėti nuo teorinių rėmų, kuriuose vyksta mokslinė veikla, analizės. Viena iš priežąsčių, dėl kurių atsirado poreikis teorijas traktuoti kaip struktūras, - tai mokslo istorijos tyrinėjimai. Newtonas nebūtų galėjęs apibrėžti masės ar jėgos iki tol žinomomis sąvokomis. Jis turėjo peržengti senų konceptualių rėmų ribas ir sukurti naujus.

Paradigma – šią savoką Kuhnas vartojo keliomis skirtingomis prasmėmis. Paradigma plačiąja prasme, reiškia disciplininė matrica, o paradigma siaurąja prasme – pavyzdys.

Brandus mokslas remiasi viena paradigma. Paradigma pateikia standartus teisėtam darbui toje mokslo srityje, kurioje ji viešpatauja. Ji koordinuoja ir reikiama linkme nukreipia normalių jos ribose dirbančių mokslininkų grupių veiklą, skirtą “galvosūkiams” spręsti.