Kundto vamzdis

Išilginėmis bangomis vadinamos bangos, kuriose dalelės svyruoja išilgai bangos sklidimo krypties. Jos gali sklisti ir dujose, ir skysčiuose, ir kigarsas yra mechaninės bangos sklindančios tampria terpe, ir sukeliančios žmogui garso pojūtį. Garso greitis ore priklauso nuo atmosferos slėgio ir temperanorint išmatuoti garso greitį, reikia išmatuoti f ir l. Dažnai to paties dažnumo garso greičiai įvairiose medžiagose lyginami, nustačius jo bangos ilgius. Pastaruosius ore arba dujose galima rasti iš bangų interferencijos. Sakykime, kad betaigi, žinodami garso bangų ilgį ore ir garso bangų greičiui rasti naudojame kundto vamzdį (1 pav. ). Šį sudaro stiklinis vamzdis 1, kurio vienas galas užkemšamas kamščiu. Į antrą vamzdžio galą įkišamas metalinis strypas su kamščio skritulėliu gale ir įtvirtinamas per vidurį gnybtu. Strypas pad. Į vamzdį įbėrėme šiek tiek kamščio pjuvenų ir tolygiai jas paskleidėme per visą vamzdžio ilgį. Įdėjome vamzdį gulsčiai į laikiklius ir į strypą įstūmėme kamštį 4, kad jis keletą centimetrų būtų įėjęs į vamzdį ir neliestų vamzdžio sienelių. Kitą vamzdžio galą užkimšome kamščiu.

Sausu kanifolijos milteliais apibarstytu audeklu keletą kartų braukėme išilgai laisvojo strypo (tarp strypo įtvirtinimo vietų). Stypas ėmė išligai virpėti ir sukėlė garso bangas, kurių mazgas yra gnybto laikomoje vietoje, o pūpsniai - strypo galuose. Strypo ilgis l strypo virpėjimai įvirpina vamzdžio orą, ir čia susidaro stovinčios oro bangos, kamščio pjuvenos sudaro vadinamąsias kundto figūras; jų mazgai ir pūpsniai atitinka mazgus ir pūpsnius, susidariusius vamzdžio ore. Išmatavome kelių figūrų ilgį ir suradome vamzdyje keliamos bangos ilgį l1, kuris lygus dvigubam figūros ilgiui a garso greitis ore priklauso nuo gautuosius duomenis įstatėme į (4) formulę ir apskaičiavome garso bangos greitį duota. Išėmę iš laikiklių vamzdį išlyginome kamščio pjuvenas per visą vamzdžio ilgį.