Kūrybinio miesto sampratos ir jų komunikacija


Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Kūrybinio miesto vystymo ir plėtros teorinis vertinimas. Kūrybinių miestų samprata ir jos apibrėžimas. Pagrindinių kūrybinių miesto bruožų aptarimas. Kūrybinių miestų tinklai ir jų klasifikavimas. Kūrybinio miesto tapatumo formavimas. Taktinio urbanizmo vaidmuo kūrybinio miesto kontekste. Kūrybinių industrijų kaip kūrybinio miesto plėtros pagrindo analizė. Kūrybinių miestų ir ekonominio vystymosi sąsajų teorinė analizė. Inovacinių ir kūrybinių miestų tinklai bei jų projektų teorinė apžvalga. Pirmųjų miestų tinklų formavimosi raida. Šiuolaikinių inovacinių ir kūrybinių (smart) miestų projektų projektų aptarimas. J. Fresco inovacijų miesto projektas. B. Melniko inovacijų miesto projektas. SmartSantander inovacijų miesto projektas. Smart City Berlin projektas. Future City Glasgow projektas. ICities projektas. Tyrimo metodologija. Vilniaus miesto kaip kūrybinio miesto analizė. Kultūros ir meno centrų, visuomenės įsitraukimo į kultūrinę veiklą bei kultūros projektų finansavimo Vilniaus mieste kiekybinė analizė. Kultūros atstovų kokybinio interviu apie kultūros plėtrą Vilniaus mieste analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Grafikas. Viln. aus miesto kultūros ir meno centrų skaičiaus kaita 2013 – 2017 m. (sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis). Grafikas. Vilniaus miesto kultūros ir meno centrų darbuotojų skaičiaus kaita 2013 – 2017 m. (sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis). Grafikas. Vilniaus miesto meno kolektyvų, būrelių skaičiaus kaita 2013 – 2017 m. (sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis). Grafikas. Vilniaus miesto meno kolektyvų, būrelių narių skaičiaus kaita 2013 – 2017 m. (sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis). Grafikas. Vilniaus miesto meno kolektyvų, kultūros organizacijų finansavimo analizė 2013 – 2017 m. (sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis).


Darbe yra analizuojama kūrybinių miestų idėja ir tai, kaip tai pasireiškia Vilniaus miesto atveju. Kūrybiniai miestai dažnai yra apibrėžiami kaip ateities urbanistinio vystymosi pagrindas, kuriuo remiasi socialinis, ekonominis bei kūrybinių miestų vystymasis. Vis dėlto, Lietuvos atveju ši koncepcija nėra plačiai vystoma bei trūksta viešojo sektoriaus iniciatyvų skatinant kūrybiškumą.

Tyrimas atskleidžia, jog Vilniaus miesto atveju miesto savivaldybės įsitraukimas skatinant kūrybinių idėjų vystymąsi mieste kol kas yra nepakankamas, todėl Vilniaus vis dar negalima vadinti kūrybiniu miestu.

The paper analyzes the idea of creative cities and how it creativity is encouraged in the case of Vilnius. Creative cities are often defined as the basic concept for future urban development, which is based on the social, economic and creative development of cities. However, in the case of Lithuania, this concept is not widely developed and there is a lack of public sector initiatives to promote creativity.

The research reveals that, in the case of Vilnius, the involvement of the city municipality and public sector institutions in promoting the development of creative ideas in the city of Vilnius is insufficient so Vilnius can not yet be called a creative city.

Darbe yra analizuojama kūrybinių miestų sąvoka ir kūrybiškumo svarbos skatinimas Vilniaus miesto atveju. Nors yra suvokiama kūrybinių miestų idėja ir kūrybiškumo skatinimo svarba, tačiau praktiniu lygmeniu yra susiduriama su problemomis vystant kūrybinių miestų koncepciją. Tai ypatingai akivaizdu Lietuvoje.

Tyrimo tikslas – ištirti, ar Vilnius yra kūrybinis miestas ir kaip kūrybiškumas yra skatinamas Vilniaus mieste.

Išanalizuoti teoriniu požiūriu, kaip yra apibrėžiami kūrybiniai miestai ir kokie yra pagrindiniai tokių miestų požymiai, pateikti kūrybinių miestų modelius,

Remiantis kiekybinių duomenų analize bei kokybiniu interviu metu surinktais duomenimis, įvertini ar Vilnius yra kūrybinis mietas,

Tyrimo metodologijas – tyrime atliekant Vilniaus miesto atvejo analize yra taikoma kiekybinių duomenų analizė bei kokybinė analizė vertinant interviu metu gautus respondentų atsakymus.

Darbo struktūra – darbas yra sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje teorinėje darbo dalyje yra pateikiama teorinė kūrybinių miestų analizė ir tai, kaip yra apibrėžiama ši urbanistikos koncepcija. Antrojoje darbo dalyje yra apibrėžiama darbe taikoma metodologija ir tyrimo struktūra. Trečiojoje dalyje yra atliekamas tyrimas, siekiant įvertinti tai, ar Vilnius yra kūrybinis miestas ir kaip kūrybiškumas yra skatinamas šiame mieste.

Tyrimo naujumas remiasi tuo, jog kūrybinių miestų idėja yra sąlyginai nauja. Lietuvoje. Trūksta mokslinių darbų, analizuojančių tai, kaip kūrybiškumas yra skatinamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Be to, šio tyrimo struktūra gali būti pritaikoma analizuojant ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų atveju.

The paper analyzes the concept of creative cities and analyses how creativity is encouraged in the case of Vilnius. Although the idea of creative cities and the promotion of creativity is perceived as important one, however, in practice there are problems in developing the concept of creative cities. This is especially obvious in case of Lithuania cities.

  • Microsoft Word 375 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 76 puslapiai (19842 žodžiai)
  • Universitetas
  • Karina
  • Kūrybinio miesto sampratos ir jų komunikacija
    10 - 3 balsai (-ų)
Kūrybinio miesto sampratos ir jų komunikacija. (2020 m. Rugsėjo 25 d.). https://www.mokslobaze.lt/kurybinio-miesto-sampratos-ir-ju-komunikacija.html Peržiūrėta 2020 m. Spalio 28 d. 02:44
×
30 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo