Kvėpavimo organų ligos (2)


Kvėpavimo organų ligos Kraujavimas iš nosies Rhinorrhagia. Nosies gleivinės uždegimas Rhinitis. Gerklų uždegimas Laryngitis. Gerklų edema Oedema laryngis. Trachėjos uždegimas Traheitis. Ūminis bronchitas Bronchitis catarrhalis acuta. Plaučių hiperemija ir edema Hyperaemia et oedema pulmonum. Plaučių gangrena Gangraena pulmonum. Krūtinės vandenė Hydrothorax.


Etiologija. Kraujavimo iš nosies priežastimi dažniausiai būna nosies gleivinės, kaktos (sinus frontalis) ir viršutinio žandikaulio (sinus maxilaris) tuštumų, ryklės ir gerklų traumos. Dažniausiai nosies gleivinė sužeidžiama neatsargiai kišant pro nosį zondą ar laringoskopą. Kraujavimą gali sukelti pašaliniai kūnai ir parazitai nosyje, sunkus, įtemptas darbas, saulės ir šilumos smūgis. Kraujavimas iš nosies gali būti daugelio infekcinių ir sepsinių ligų (juodligės, dėmėtligės, įplautimo, kiaulių atrofinio rinito, leukozės), taip pat neužkrečiamųjų ligų su polinkiu kraujuoti (hemofilijos, C, K avitaminozių) simptomais.

Simptomai. Kraujas gali tekėti iš vienos ar abiejų šnervių lašais (epistaxis) arba srovele (rhinorrhagia). Iš nosies dažniausiai kraujuojama neilgai (10-15 min.), rečiau ilgai (8-12 val. ir ilgiau). Smarkiai nukraujavęs gyvulys gali nugaišti. Iš nosies tekantis kraujas būna tamsiai raudonas ir stambiai putotas.

Diagnozė. Dėl traumos kraujas dažniausiai teka iš vienos šnervės. Kraujuojant iš plaučių, kraujas būna šviesiai raudonas, smulkiai putotas ir dažniausiai teka iš abiejų šnervių, be to gyvulys kosti, kartais būna pasunkėjęs kvėpavimas, auskultuojant trachėją ir plaučius girdimi šlapi karkalai. Kraujuojant iš skrandžio, kraujo tekėjimas iš šnervių sutampa su vėmimu, kraujas būna drumzlinai rausvos spalvos ir rūgščios reakcijos.

Gydymas. Gyvulį reikia pastatyti ramioje ir vėsioje patalpoje, ant nosies ir kaktos dėti šaltus kompresus, sniegą arba ledą. Jei kraujavimas nesilpnėja, nosies gleivinę galima atsargiai iriguoti šaltu vandeniu, o dar geriau rišančių vaistų tirpalais. Sunkiais atvejais į nosį galima dėti tamponus iš vatos gniutulų, susuktų į marlę ir suvilgytų 0,01 ( adrenalino tirpalu. Kad būtų lengviau išimti, tamponai pririšami ant stipraus siūlo. Jie laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Prieš dedant tamponus į abi šnerves, reikia padaryti tracheotomiją.

Tai nosies gleivinės uždegimas. Jis gali būti katarinis, krupinis ir folikulinis, o pagal eigą ūmus ir lėtinis.

Etiologija. Pirminį rinitą sukelia mechaniniai dirgikliai, t. y. dulkės nuo pašarų, nosies gleivinės traumos, pašaliniai kūnai. Dažniausia rinito priežastimi yra terminiai veiksniai, nušalimai, nudegimai, įkvėpus karšto oro ar dūmų per gaisrą. Be to, rinitą gali sukelti su įkvepiamu oru patekusios dirginančios cheminės medžiagos, kai blogai vėdinamame tvarte yra daug amoniako dujų arba chloro, kai po dezinfekcijos chlorkalkėmis tvartai blogai išvėdinami. Pasitaiko alerginis rinitas, kai šeriami šviežiu, iš žydinčių augalų paruoštu šienu gyvuliai įkvepia žiedadulkių.

Antrinis lėtinis rinitas dažnai yra galvos tuštumų, faringito, laringito, tracheobronchito, bronchopneumonijos ir viršutinių krūminių dantų ligų komplikacija.

Kartu su kitais požymiais ryškūs rinito simptomai būdingi galvijų marui, piktybinei slogai, infekciniam rinotracheitui ir laringotracheitui, arklių įplautimui, pažandėms, influencai, dėmėtligei, kiaulių atrofiniam rinitui, šunų marui ir kitoms ligoms. Parazitai nosyje taip pat sukelia rinitą.

Patogenezė. Esant nosies gleivinės uždegimui išburksta gleivinė, susikaupia eksudatas nosies takuose, todėl sunkiau oras patenka į plaučius, pasireiškia kvėpavimo nepakankamumas. Uždegimo produktai bei mikrobų toksinai per gleivinę rezorbuojasi į kraują ir limfą, sukelia intoksikaciją, dėl to pablogėja bendra gyvulio sveikatos būklė, pakyla kūno temperatūra. Nepašalinus ligos priežasčių ir negydant, uždegimas plinta į gretimus organus – ryklę, gerklas, sinusus.

Simptomai. Ūmus katarinis nosies gleivinės uždegimas prasideda apatiškumu ir hiperemija. Smulkūs gyvuliai dažnai čiaudi, trina nosį į aplinkinius daiktus. Išskyros iš nosies pradžioje būna vandeningos, vėliau drumstos, gleivėtos ir net pūlingos, dažnai jos apdžiūva apie šnerves. Nosies gleivinė paraudusi, blizganti, pabrinkusi, todėl smulkiems gyvuliams, susiaurėjus nosies angoms, kvėpavimas pasidaro šnypščiantis, karkiantis ir pasunkėjęs. Neretai prasideda konjunktyvitas, gerklų uždegimas, pasunkėja rijimas, pabrinksta pažandiniai limfiniai mazgai.

  • Microsoft Word 33 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (5530 žodžiai)
  • Kolegija
  • Eglė
  • Kvėpavimo organų ligos (2)
    10 - 2 balsai (-ų)
Kvėpavimo organų ligos (2). (2017 m. Gruodžio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/kvepavimo-organu-ligos-2.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 18 d. 18:52
×