Laboratorinis darbas: Spalvinio regėjimo tyrimas


Įvadas. Metodika. Šio labaratorinio darbo tikslas – sulyginti spalvas, spalvų maišymui naudojant kelias spalvas ir nustatyti spalvų ribinį jautrumą. Labaratorinio darbo uždaviniai. Patikrinti spalvų skyrimą. Sulyginti spalvas, spalvų maišymui naudojant dvi ir tris spalvas.Išmatuoti spalvų ribinį jautrumą pilkai spalvai. Tiriamieji. Tyrimo priemonės. Tyrimo eiga. Naudotos formulės. Rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Literatūra.


Rega – tai vienas svarbiausių jutimų ir pagrindinis išorinės informacijos organizmui šaltinis. Didžioji dalis žinių apie išorinį pasaulį yra susiję su rega. Kadangi gamtoje spalvų nėra, spalva – tai tik žmogaus suvokimo padarinys, subjektyviai įprasminamas objekto požymis, tai spalva yra svarbus regimųjų stimulų požymis (Vaitkevičius, 2002). Žmogaus regos sistema reaguoja į šviesos spektrinę sudėtį ir dėl to mes suvokiame šviesos šaltinių ir šviesą atspindinčių objektų spalvas (Švegžda, Stanikūnas, 2014). Mokslas ir technologija, kuri įvertina ir fiziškai apibūdina žmogaus spalvų suvokimą, vadinamas kolometrija. Pirmasis, dideliu tikslumu atlikęs kolometrinius bandymus, buvo žinomas fizikas Dž. Maksvelis (Vaitkevičius, 2002). Kiekviena spalva priklauso nuo trijų fizikinių šviesos parametrų: bangos ilgio, šviesos stiprumo ir spektro grynumo. Kiekvienas iš šių parametrų susijęs su atskira spalvos savybe: nuo bangos ilgio priklauso spalvos tonas, nuo šviesos stiprumo – spalvos skaistis ir nuo šviesos spektro grynumo – spalvos sodris. Sodris priklauso nuo nuotolio tarp baltos spalvos taško ir matuojamo spalvos taško. Kuo didesnis šis atstumas, tuo didesnis spalvos sodris. Spalvos skirstomos į dvi grupes: achromatines (neutralias: baltą, pilką, juodą), chromatines grynas (spektro: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė) ir negrynas (kitos spalvos bei jų atspalviai). Visų spalvų ir atspalvių gausumą galima gauti maišant tris pagrindines spalvas: raudoną, žalią, mėlyną. Dydžiai R, G, ir B apibūdina spalvą. Spalvio koordinatės žymimos raidėmis r, g, b. Susitarta, kokio spalvio koordinačių objektai vadinami raudonais, žaliais ir t. t. Tai leidžia standartizuoti dažų, liuminoforų, naudojamų TV ekranų gamybai, audinių, fotografijų ir pan. spalvas. Šie matavimai nenusako mūsų spalvų pojūčių, bet leidžia susitarti, kokiais terminais juos vadinti. Kasdieniame gyvenime apibūdinant objektų spalvas nepatogu naudotis trimis skaičiais. Vietoje R, G ir B spalvio koordinačių naudojamasi kitomis normuotomis (r, g, b) kooordinatėmis. Jos turi trūkumą, nes gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos, todėl sudaro sunkumų, jas taikant praktiškai. Norint taikymo uždaviniuose išvengti neigiamų spalvio koordinačių, jas reikia transformuoti į kitas – X, Y ir Z. Praktiniams skaičiavimams trimatės koordinatės nėra patogios, todėl, kai informacijos apie šviesos stiprį nereikia, naudojamos dvimatės x, y spalvio koordinatės. Labai patogus yra grafinis spalvio koordinačių vaizdavimas Maksvelio trikampio plokštumoje.

  • Microsoft Word 151 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (1780 žodžiai)
  • Universitetas
  • Goda
  • Laboratorinis darbas: Spalvinio regėjimo tyrimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Laboratorinis darbas: Spalvinio regėjimo tyrimas . (2018 m. Vasario 12 d.). https://www.mokslobaze.lt/laboratorinis-darbas-spalvinio-regejimo-tyrimas.html Peržiūrėta 2018 m. Gegužės 25 d. 20:23
×