Laikrodis

Laikrodis – prietaisas matuoti laiką. Kvarciniai laik. Saulės laikrodis- prietaisas laikui matuoti pagal saulės padėtį. Dažniausiai įrengiamas ant pastato sienos, tačiau pirmieji saulės laikrodžiai buvo specialiai statomos kolonos ar obeliskai. Silpnoji saulės laikrodžių savybė – laikas rodomas tik esant saulėtam orui. Seniausi obelisko formos saulės laikrodžiai žinomi nuo tūkstantmečio prieš kristų egipte. Vėliau specialiai laikui matuoti kolonas ar obeliskus statė kinai, graikai, romėnai. Romos panteone laiką matuoja per stogo kupolo skylę patenkantis saulės spindulys. Tikslių duomenų apie tai, kada saulės laikrodžiai pasiekė Lietuvą, nėra. Iki šių dienų išlikę seniausi saulės laikrodžiai yra kretingos vienuolyne (apie 1610 m. ), šiauliuose ant bažnyčios sienos (1625 m. ), pažaislio architektūriniame ansamb. Vandens laikrodis- matuoja laiko trukmę pagal tekančio skysčio kiekį. Laikas nustatomas pagal tai, kokią atžymą siekia įtekėjęs arba ištekėjęs vanduo. Seniausi vandens laikrodžiai, sukurti kinijoje, mesopotamijoje ir indijoje maždaug 3000–1500 m. Pr. M. E. , buvo naudojami astrologijos ir astronomijos tikslams. Jie buvo kalibruojami pagal saulės laikrodžius. Tai buvo tiksliausia laiko matavimo priemonė iki xvii. Dagties laikrodis- yra žvakės laikrodis. Viduramžiais buvo gaminami laikrodžiai iš žvakės. Ji matuodavo lygius laiko intervalus liepsnai lydint vašką. Degdama žvakė trumpėja, iš to matyti, kiek valandų praėjo.

Švytuoklinis laikrodis- švytuoklinis laikrodis – laikrodis, kurio laiko matuoklis yra švytuoklė.