Laisvas prekių judėjimas konspektas


Seminaras. Laisvas prekių judėjimas. Vidaus mokesčių sąvoka. Mokesčiai yra piniginė prievolė valstybei , pabrėžiant jų individualiai neatlygintiną pobūdį ir privalomumą. Tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginių mokesčių mokėtojas. Prekė ar paslauga. Lygiaverčio poveikio mokėjimais. Pakanka rinkliavą kvalifikuoti kaip muitą ar lygiaverčio poveikio mokėjimą ir ji yra neteisėta per se. Konkrečiai prekei ar jų grupei. Lygiaverčio poveikio mokėjimu. „ Egzotinio “ importo mokesčiai. Apmokestinamos importuojamos prekės. Pripažintas vidaus mokesčiu. Nepripažintinas vidaus mokesčiu. Panašios ir konkuruojančios prekės. Laisvo prekių judėjimo objektas – prekės. Commission v Italy. Commission v Belgium. Sacchi bei  Debauve. Panašios prekės Objektyvus kriterijus. Prekės turi panašių savybių ir tenkina tuos pačius vartotojų poreikius. Panašiomis prekėmis yra. Įvairių vaisių ir vynuogių vynai , tamsiojo ir šviesiojo tabako cigaretės , įvairios spiritų rūšys. Jeigu prekės yra panašios , joms taikomi mokesčiai turi būti suvienodinti. Konkuruojančios prekės Konkuruojančios prekės. Konkuruojančių prekių pavyzdžiai Byla 243 84 , John Walker. Byla 170 78 , Komisija prieš Jungtinę Karalystę. Byla 184 85 , Komisija prieš Italiją. Tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuojančių vidaus mokesčių draudimas. Tiesioginė diskriminacija kai yra apmokestinamas tik importuotas produktas. Vien tik dėl skirtingos produkto kilmės. Diskriminuoti dėl prekės kilmės. Objektyviai skirtingi vidaus mokesčiai. Nedraudžia skirtingai apmokestinti vidaus mokesčiais panašių prekių , jei toks apmokestinimas remiasi objektyviais kriterijais.


Mokesčiai yra piniginė prievolė valstybei, pabrėžiant jų individualiai neatlygintiną pobūdį ir privalomumą.

Mokesčiai klasifikuojami įvairiais pagrindais, iš kurių primintinas skirstymas pagal apmokestinimo būdą (arba mokesčio naštą) į tiesioginius ir netiesioginius:1. Tiesioginių mokesčių mokėtojas - paties turto savininkas moka (naudotojas) ar pelną (pajamas) gaunantis asmuo (turto, pajamų, pelno mokesčiai ir pan.). 2. Netiesioginiams mokesčiams - mokesčiu apmokestinama pati prekė ar paslauga (t. y. mokestis sudaro prekės ar paslaugos kainos priedą) ir nėra susijęs su mokesčio mokėtojo turtu ir pajamomis, be to, mokesčio mokėtojas ir asmuo, kuriam nustatyta pareiga mokėti mokestį, nesutampa (pvz., pridėtinės vertės mokestis).

Pakanka rinkliavą kvalifikuoti kaip muitą ar lygiaverčio poveikio mokėjimą ir ji yra neteisėta per se. Jei mokestis kvalifikuojamas kaip vidaus mokestis, tai pats mokestis nėra neteisėtas savaime. Vidaus mokesčio neteisėtumą būtina įrodyti: nustatyti, kad mokestis yra tiesiogiai ar netiesiogiai didesnis nei taikomas panašiems vietos gaminiams (110 str. 1 d.) arba suteikia netiesioginę apsaugą vietos gaminiams (110 str. 2 d.).

mokesčio tikslas – finansuoti veiklą, kuri suteiktų pranašumus vietos prekėms;

visos iš mokesčio gautos pajamos naudojamos aukščiau nurodytai veiklai finansuoti (jei tik dalį kompensuoja – tai bus vidaus mokestis).

Jei tenkinamos visos aukščiau išvardintos sąlygos – mokestis pripažintinas lygiaverčio poveikio mokėjimu, jei sąlygos netenkinamos – mokestis pripažintinas vidaus mokesčiu.

„Egzotinio“ importo mokesčiai. Mokestis, kuriuo apmokestinamos importuojamos prekės, o mokestį nustačiusioje valstybėje tokios prekės negaminamos. Skiriamos dvi kvalifikavimo klausimus keliančios situacijos: 1. – valstybėje negaminamos panašios prekės, tačiau gaminamos prekės, galinčios konkuruoti su importuojamomis prekėmis; 2. – valstybėje negaminamos nei panašios, nei galinčios konkuruoti prekės.

Jei valstybė narė apmokestina importuojamas prekes, nors pati panašių prekių negamina (arba panašių prekių gamyba yra labai maža), toks mokestis gali būti pripažintas vidaus mokesčiu, net jei jis nustatomas prekių importo metu. Norint tokį mokestį kvalifikuoti vidaus mokesčiu, jis turėtų būti bendros mokesčių sistemos dalis, remiantis objektyviais kriterijais taikomas sistemiškai įvairių kategorijų prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės. Šiuo atveju taip pat būtina nustatyti, ar nepažeidžiamas nediskriminavimo mokesčiais principas bei tai, ar vietos prekėms (kurios konkuruoja su importuojamomis) nesuteikiama apsauga.

Jei valstybė narė apmokestina importuojamas prekes, o pati negamina nei panašių, nei galinčių konkuruoti prekių, toks mokestis nepripažintinas vidaus mokesčiu.

Šiuo metu ES teisė nedraudžia valstybėms narėms suteikti mokesčių lengvatas atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių sumažinimo forma tam tikroms spirito rūšims ar tam tikroms gamintojų grupėms. Tokios lengvatos gali tarnauti teisėtiems ekonominiams ir socialiniams tikslams, tačiau tokia preferencinė sistema turi būti taikoma be diskriminacijos spirito produktams, kilusiems kitose valstybėse narėse.

  • Microsoft Word 21 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (2596 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jolanta
  • Laisvas prekių judėjimas konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Laisvas prekių judėjimas konspektas. (2019 m. Balandžio 14 d.). https://www.mokslobaze.lt/laisvas-prekiu-judejimas-konspektas.html Peržiūrėta 2019 m. Balandžio 23 d. 11:30
×
Nesuprantate kaip atlikti užduotį? Klauskite eksperto!