Laivybos poveikis aplinkai įvairiose šalyse


Laivybos poveikis aplinkai įvairiose šalyse. Taršos iš laivų reikalavimai ir jų vykdymo užtikrinimas tarptautinėje teisėje. Helsinkio konvencijos ir HELCOM reikalavimai dėl taršos iš laivų.


Žmogus sąvoką „aplinka“ suvokia įvairiai, nes ji yra plati ir daugialypė. Žmogų supa gamtinė, gyvenamoji, darbo, socialinė ir kitos aplinkos. Žmogus sąveikauja su biosfera, technosfera, noosfera.

Mokslo ir technikos plėtotės neįmanoma sustabdyti dėl žmonių poreikių didėjimo ir žmonių skaičiaus augimo. Naujausios technologijos labai padeda žmogaus veiklai, tačiau didelę žalą daro aplinkai, kurioje kiekvieną dieną veikia žmogus, iš kurios gauna maisto medžiagas, gėlą vandenį. Apskaičiuoti aplinkai padarytus nuostolius praktiškai yra neįmanoma, dažniausiai žalos kaina įvertinama žuvusių žuvų skaičiumi, patirtais nuostoliais įvykus avarijai ir cheminių, naftos produktų kiekiu, patekusiu į aplinką.

Vandens transportas yra labai svarbus šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Tačiau daugelis jau pradeda mąstyti apie darnią ir aplinką tausojančią šią transporto priemonę ir ją supančius įrenginius, kadangi pasaulis remiasi saugia, patikima ir efektyvia tarptautine laivybos pramone. Siekiant visų tikslų, remiantis darnumo koncepcija, reikia tarptautinio susitarimo ir bendradarbiavimo.

Pagrindinis dokumentas dėl taršos iš laivų prevencijos yra MARPOL 73/78, tai Jungtinių tautų tartautinės jūrų organizacijos dokumentas, kuriuo siekiama sumažinti jūrų transporto daromą neigiamą įtaką aplinkai.

Jūros aplinką sudaro oras, jūros vanduo, dugnas ir gelmės, jų gamtos ištekliai.

Dabartiniu metu laivyba daro tiesioginę ir netiesioginę žalą aplinkai. Jūrų transporto kompleksas turi poveikį atmosferai, dirvožemiui, vandeniui, žmonėms. Laivo tarša pagal paplitimo mastą gali būti skirstoma į globalinę, regioninę, lokalinę.

TARŠOS IŠ LAIVŲ REIKALAVIMAI IR JŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS TARPTAUTINĖJE TEISĖJE

1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatos dėl taršos iš laivų. Jungtinių tautų jūrų teisės konvencijos XII dalis skirta būtent jūros aplinkos apsaugai. Šioje konvencijos dalyje įtvirtinta visuotinė valstybių pareiga tausoti ir saugoti jūros aplinką. Kartu arba pavieniui valstybės įpareigotos imtis visų būtinų šiai konvencijai neprieštaraujančių priemonių, kad būtų išvengta jūros aplinkos teršimo iš bet kokio šaltinio, taip pat, kad jis būtų sumažintas ir kontroliuojamas. JT jūrų teisės konvencijoje aptariami šeši pagrindiniai vandenyno taršos šaltiniai: tarša iš sausumos šaltini, kontinentinio šelfo naudojimas, jūros dugno eksploatavimas, atliekų laidojimas, tarša per atmosferą, tarša iš laivų.

1995 m. HELCOM patvirtino Baltijos strategiją dėl laivuose susidarančių atliekų uosto priėmimo įrenginių ir susijusių dalykų. Strategijoje numatyti šie pagrindiniai aspektai:

Įgyvendinant strategiją, buvo patvirtintas sąrašas HELCOM rekomendacijų, kurios vėliau nuolat tobulintos ir atnaujintos.

  • Microsoft Word 1029 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2338 žodžiai)
  • Kolegija
  • Jolita
  • Laivybos poveikis aplinkai įvairiose šalyse
    10 - 2 balsai (-ų)
Laivybos poveikis aplinkai įvairiose šalyse. (2017 m. Balandžio 02 d.). https://www.mokslobaze.lt/laivybos-poveikis-aplinkai-ivairiose-salyse.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 15 d. 18:10
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema