Lantanidai

Lantanidai – (iš lantano ir gr. N. 58-71 ir esančių d. ). Gamtoje lantanidai randami kartu. itrio žemės atrado j. Gradalinas dar 1794 m. Minerale, rastame švedijoje (netoli iterbiu) ir pavadintame gadolinitu. 1803 m. M. Kloprotas ir j. Berselijus išskyrė naują cerio žemę . Perskiriant lantanidus, svarbūs jų kompleksai su citrinos ir etilendiaminotetroacto rūgštimis. Pramonėje lantanidai gaunami, redukuojant atitinkamus halogenidus, metaliniu kalciu arba elektrolizuojant lydalus. Lantanido dedama į plieną, ketų ir kitus lydinius, norint padidinti mechaninį stiprumą, atsparumą korozijai ir karščiui. Jie vartojami specialių rūšių stiklui gauti, atominėje technikoje. Lantanidų junginiai vartojami lakams ir dažams, šviečiantiems junginiams gaminti, odos, tekstilės pramonėje, radioelektronikoje katodams gaminti. Lantanidų junginiai naudojami lazeriuose.

Aktinidai – (lot. Aktinis ir gr. Eidos – pavidalas) – d. Mendelejėvo periodinės sistemos periodo 5f šeimos elementai, esantys aktinio, e. N. 90-. Visi aktinidai radioaktyvūs. Izotopai ²³³u, 235u ir 239pu naudojami kaip radioaktyvus kuras. Pirmieji trys elementai (toris,lantanas – la (lot. Lanthanum, gr. Lantano – slepiu). Lantanas – d. Mendelejėvo periodinės sistemos periodo iii grupės elementas, e. N. 57, atominė masė 138,91, oksidacijos laipsnis +. Oksido pavidalo lantaną atrado 1839 m. K. Mozanderis. Gamtoje lantanas randamas kaip sudėtingas mineralas – monacitas. Lantanas – kalus ir tceris – ce (lot. Cerium pagal cereros planetą, augl. ). Ceris – d.