Lastelinis virškinimas
Nuo goldžio komplekso atsiskiria smulkios vakuolės, prikrautos koncentruotų fermentų organinėms molekulėms skaidyti. Šie fermentai tuo metu būna dar neaktyvūs ir neturi ką skaidyti, todėl juos talpinančios vakuolės vadinamos pirminėmis lizosomomis [1 gr. Lysis (tirpdymas) + gr. Sōma (kū po susiliejimo lizosomos membranos baltymai siurbliai ima pumpuoti į lizosomą protonus. Lizosomos viduje rūgštėjant terpei (iki ph 5) dalis lizosominių fermentų įgauna reikiamą sąrangą ir ima skaidyti vakuolėje esančias medžiagas. Likę fermentai ima veikti, kai nuo jų atkerpa nedidelę dalį polipeptidinės grandinės, trukdžiusios fermentui įgauti reikiamą sąrangą [2 tokie neaktyvūs, neapkarpyti fermentai vadinami zimogenais. ].
Lizosominiai fermentai makromolekules hidrolizuoja iki smulkių molekulių, kurias lizosomos membranos siurbliai permeta į citozolį. Veikianti lizosoma vadinama antrine lizosoma. Iki šiol nėra aišku, kodėl antrinė lizosoma nesuvirškina savęs. Manoma, kad membraną iš vidaus dengia tam tikri glikoproteinai, kurie taip išsidėstęc) nereikalingus ląstelės organoidus (pvz. , mitochondrijas, endoplazminio tinklo gabalus ir pan. ).
Organizmai lizosomomis ontogenezėje suardo ištisus audinius. Taip išnyksta augančių buožgalvių uodegos - jų ląstelės susivirškina save, o smulkias molekules organizmas panaudoja kitose vietose.
Pirmuonių antrinės lizosomos, virškinančios fagocituotus kūnelius, labai stambios, jos vadinamos virškinamosiomis vakuolėmis. Pirmuonių, duobagyvių ir kitų fagocitoziškai mintančių organizmų virškinamosiose vakuolėse atliekos nesikaupia, nes šios vakuolės susiliedamos su išorine membrana atliekas išmeta laukan.
Lizosominiai fermentai ne amžini, jie taip pat dėvisi. Kai virškinamos medžiagos dar nesuvirškintos, o fermentų trūksta, prie lizosomos prisijungia atplaukusios naujo tačiau lizosominiai fermentai irgi nepajėgia suskaidyti visų medžiagų. Todėl lizosomų viduje po truputį kaupiasi nesuvirškintos atliekos.
