LDK dvaro ir didikų kultūra. Jos ypatumai
Bajorijos reikšmė pradėjo kilti dar vytauto laikais.
Bajorai buvo aukščiausias luomas, turėjęs daugiausia teisių ir mažiausiai pareigų.
Kalba ir kilmė. Xv ir xvi a. Lietuvos bajorija jau buvo pasidavusi lenkų įtakai. Lenkino ją artimi politiniai santykiai su lenkija, didžiojo kunigaikščio dvaras ir lenkai dvasininkai. Bet tuo pat metu Lietuvos bajorija nuolat kovojo su lenkijos noru pasinaudoti Lietuva savo reikalams ir paversti ją savo provincija. Nenorėdami pasirodyti menkesni už lenkus, Lietuvos bajorai išgalvojo teoriją, Lietuviai esą kilę iš senovės romėnų, taigi jie kilnesni už savo kaimynus. Lenkai tada didžiuodamiesi pabrėždavo, kad jie atnešę Lietuvai vakarų europos kultūrą, o bajorijai davę savo herbus. Tuo tarpu Lietuvos istorikai teigė, kad lenkai herbus pasisavinę iš čekų, o šie – iš romėnų; būtent iš to jie nusprendė, kad Lietuviai kilę iš romėnų. Tai romėniškai kilmei paremti buvo sudaryta ištisa teorija. Sakoma, kad istorijoje žinomas romėnų karvedys publijas libonas, savo priešų persekiojamas, iš italijos atbėgęs į Lietuvą ir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į palemoną. Tai atsitiko i – ii amžiuje po kristaus. Užpildę tą didelę spragą (ii – xii a. ) visus Lietuvos kunigaikščius kildino iš to palemono.
švietimas. Raštingumui plisti Lietuvoje didelę reikšmę turėjo pajėgi didžiojo kunigaikščio kanceliarija, taip pat luominių institucijų raštinės. Rašto įsigalėjimas feodalų buityje reikalavo steigti mokyklas, perimti kitose šalyse susidariusią mokslo žinių visumą. Mokyklų steigimu ėmė rūpintis pirmiausia patys bajorai, jie iškėlė šį klausimą seime. Pirmosios mokyklos pradėjo kurtis Lietuvoje xiv a. Pabaigoje – xv amžiuje. Dvi katedros mokyklos (1397 m. Įkurta vilniuje, 1469 m. – varniuose) ir dvi parapinės (1409 m. Naujuosiuose trakuose, 1473 m. Kaune) mokyklos suteikė galimybę lavintis nedaugeliui moksleivių.
